Savo ruožtu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovai teigė, kad netesybos vartotojams pritaikytos dėl anksčiau laiko nutrauktų sutarčių, tačiau nuo birželio – patobulinus įstatymą – mokesčiai vartotojams neskaičiuojami jokiais atvejais.
Dėl pritaikytų netesybų advokatas teigia sulaukęs 2 tūkst. buitinių vartotojų ir apie 200 mažų ir labai mažų įmonių skundų, o galimus pažeidimus trečiadienį pristatė Seimo Ekonomikos komitetui.
„Pagrindinės problemos yra dvi: nepaisoma įstatymo ir bet kuriuo atveju šitų sumų reikalaujama. Antra, dar baisesnė problema ta, kad institucijos, kurios turi kontroliuoti, kad žmonės būtų ginami, to nedaro“, – komitete teigė M. Velička.
Elektros energetikos įstatymo 47 str. 3 dalis draudžia elektros tiekėjams reikalauti netesybų ar kitokių mokesčių iš buitinių vartotojų ir labai mažų bei mažų bendrovių. Nuostata, kad ši vartotojų grupė turėtų galimybę nemokamai nutraukti elektros tiekimo sutartis, numatyta 2019 metų ES direktyvoje, į nacionalinius teisės aktus ji perkelta 2021 metais.
„Deja, realijose ji neveikia“, – kalbėjo M. Velička.
Anot jo, skundus pateikę tik Latvijos ir Estijos kapitalo tiekėjų – „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“ – buitiniai klientai, tuo metu „Ignitis“ neturi jokių ginčų su savo vartotojais.
Advokato teigimu, statymo kontrolę turi atlikti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), tačiau reguliatorius esą nesiima veiksmų ginant vartotojų teises.
„Visi kreipimaisi, kiek buitiniai vartotojai kreipėsi į VERT klausdami, ar „Enefit“, ar „Elektrum“ – įmonės, kurios skaičiuoja nutraukimo mokesčius – tai daro pagrįstai, atsakė, kad tai yra šalių susitarimas ir, kad tai civiliniai santykiai ir realiai šioje vietoje įstatymas nėra taikomas“, – kalbėjo M. Velička, dar akcentavęs, kad šiuo metu tiekėjai į teismus padavė 4 įmones ir vieną buitinį vartotoją, iš kurio reikalaujama grąžinti 900 eurų skolą.
Jis teigė, kad dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą, tačiau ji vertinimo procedūrą nutraukė motyvuodama, jog tiekėjas ir vartotojas gali susitarti „kitaip nei numato įstatymas“.
Advokatas dar pridūrė, jog energetikos ministro įsakymu elektros tiekimo sutartyse privaloma įvardyti, kad vartotojas turi teisę ją nutraukti nemokamai, tačiau šios nuostatos esą nepaisoma.
„Nei vienoje sutartyje, kiek mačiau per savo praktiką (o jų mačiau daugiau nei tūkstantį), nėra nurodyta, kad vartotojai turi teisę nutartį nutraukti nemokamai. Priešingai, sutartys apipinamos kažkokiais rezervacijos mokesčiais ar sutarties nutraukimo mokesčiais, kada buitinis vartotojas, pakeitęs tiekėją, gauna reikalavimą susimokėti ir padengti tuos kaštus“, – kalbėjo M. Velička.
Jis kartu pabrėžė, jog vartotojai dažnai palūžta, pasiduoda tiekėjų spaudimui bei susimoka reikalaujamus mokesčius.
„Labai dažnai įsijungia skolos išieškojimo agentūros, (...) kurios ragina, rašo laiškus, gąsdina, kad žmonės bus įtraukti į nepatikimų vartotojų sąrašą, gąsdina įmones, kad joms bus užkirstos kreditavimosi galimybės“, – sakė M. Velička.
VERT: netesybos netaikomos nuo birželio sudarytoms sutartims
VERT atstovų teigimu, nagrinėjant vartotojų skundus visų pirma vertinama, ar nepažeista tarp tiekėjo ir kliento sudaryta sutartis, t. y., ar tiekėjas laikėsi joje numatytų sąlygų.
„Sutartis yra šalių tarpusavio susitarimas turintis šalims įstatymo galią ir šalys turi vykdyti sutartis kai jas sudaro. Iš esmės, keisti, nutraukti, sutartį pripažinti niekine, negaliojančia visą ar tam tikras sąlygas, teisę turi tik teismas“, – komitete teigė VERT vartotojų teisių gynimo ir informavimo skyriaus patarėja Sandra Grabauskaitė.
„Jei sutartyje numatytos tam tikros sąlygos dėl netesybų taikymo vartotojui nutraukiant sutartį, VERT ir vertina, ar tiekėjas laikėsi sutarties sąlygų tokių, kokios jos yra, ir kaip pritaikė netesybas“, – sakė ji.
S. Grabauskaitė parlamentarams pabrėžė, jog ES direktyvoje palikta išimtis, kad valstybė gali leisti tiekėjams pritaikyti mokesčius už nutraukiamą sutartį, jei ši yra fiksuota ir nutraukiama nesibaigus jos galiojimui. Tokia išimtis esą taikytina, jei elektros tiekimo sutartyje jos nutraukimo mokesčiai yra numatyti.
VERT pirmininkas Renatas Pocius komitete pastebėjo, jog sudarydamas fiksuotos paslaugos kainos sutartį su vartotoju, tiekėjas prisiima finansinę atsakomybę už patiriamus kaštus užfiksuotam tarifui išlaikyti.
„Išties nutraukimo atveju, turi būti padengiami ekonomiškai pagrįsti kaštai, kurie buvo patirti tam, kad tarifas būtų fiksuojamas konkrečiam laikotarpiui“, – komitete sakė R. Pocius.
Jis ir S. Grabauskaitė akcentavo, jog nuo birželio, įsigaliojus Elektros energetikos įstatymo pataisoms, netesybos nebegali būti taikomos visoms sudaromoms sutartims. Iki tol esą įstatymas leido numatyti netesybas, jei vartotojas sutartį nutraukia anksčiau laiko.
„Naujai sudarytoms sutartims negali būti netesybų“, – teigė R. Pocius, pridūręs, kad tokios tvarkos laikosi visos buitiniams vartotojams elektrą tiekiančios įmonės.
„Kreipėmės į visus tris nepriklausomus tiekėjus ir gavome informaciją, kad jokių mokesčių nuo birželio 1 d. pasirašytoms sutartims su buitiniais vartotojais ir mažomis įmonėmis nei vienas iš tiekėjų netaiko. Tokių nuostatų apskritai nėra“, – tikino VERT pirmininkas.
Pasak VERT atstovų, reguliatorius taip pat kreipėsi į elektros tiekėjus prašydamas informuoti kaip skaičiuojamos netesybos. Toks vertinimas pradėtas sulaukus juridinių asmenų skundų dėl itin didelių mokesčių už nutraukiamas sutartis.
„VERT siekia įsitikinti, kad netesybų mokesčiai pagrįsti būtinaisiais kaštais“, – akcentavo R. Pocius.
Ekonomikos komitetas savo sprendimą dėl M. Veličkos iškeltos problemos ketina priimti kitos savaitės posėdyje.
