Numatoma, kad 2024 m. realusis Lietuvos BVP padidės iki 2,5 proc., nes sumažės gamybos sąnaudos ir vartotojų kainos, o augimą skatins investicijos ir privatus vartojimas.
Infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2023 m. turėtų sulėtėti iki 8,8 proc. dėl smarkiai sumažėjusių energijos kainų, o 2024 m. ir 2025 m. toliau mažėti ir būti mažesnė kaip 3 proc.
Prognozuojama, kad 2023 ir 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas padidės atitinkamai iki 1,6 proc. ir 2,3 proc. BVP, daugiausia dėl padidėjusių socialinių išlaidų ir darbo užmokesčio valstybės sektoriuje, o 2025 m. jis sumažės iki 2,1 proc. BVP.
2022 m. užimtumas augo 5 proc., nes įsidarbino maždaug trečdalis nuo karo Ukrainoje bėgančių darbingo amžiaus žmonių. 2023 m. pradžioje, nepaisant ekonomikos sulėtėjimo, užimtumas du ketvirčius sparčiai augo. Prognozuojama, kad 2023 m. apskritai užimtumas šiek tiek padidės, o tai rodo ekonomiškai aktyvių gyventojų dalies augimą, nes į ją integruojami žmonės, bėgantys nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą.
Dėl ekonomikos sulėtėjimo nedarbo lygis turėtų šiek tiek padidėti – nuo 6 proc. 2022 m. iki 6,8 proc. 2023 m. Tikimasi, kad 2024 ir 2025 m., spartėjant BVP augimui, taip pat mažėjant darbo jėgos pasiūlai, darbo rinka bus labiau įtempta, todėl nedarbo lygis šiek tiek sumažės – atitinkamai iki 6,7 ir 6,5 proc.
Ši rudens EK ekonominė prognozė pirmą kartą apima Bosniją ir Hercegoviną, Moldovą ir Ukrainą, kurioms Europos Vadovų Taryba pernai suteikė ES šalies kandidatės statusą.
2023 m. Ukrainos ekonomika parodė didelį atsparumą. Prognozuojama, kad po 2022 m. dėl plataus masto Rusijos invazijos užfiksuoto 29 proc. nuosmukio ekonomikos augimas 2023 m. sieks 4,8 proc., 2024 m. – 3,7 proc., o 2025 m. – 6,1 proc.
Šį atsigavimą galima paaiškinti išskirtiniu derliumi ir vyriausybės paskatomis, grindžiamomis tvirta tarptautinių partnerių parama, taip pat valdžios institucijų įsipareigojimu užtikrinti makrofinansinį stabilumą.
EK taip pat pastebi, kad visos Europos ekonomika šiais metais dėl didelių pragyvenimo išlaidų, mažos išorės paklausos ir pinigų politikos griežtinimo prarado pagreitį. Nors tikimasi, kad ekonominė veikla ateityje laipsniškai atsigaus. Manoma, kad spalio infliacija euro zonoje buvo mažiausia per pastaruosius 2 metus ir prognozės laikotarpiu turėtų toliau mažėti.
Rudens prognozėje numatoma, kad 2023 m. BVP augimas tiek ES, tiek euro zonoje bus 0,6 proc., t. y. 0,2 procentinio punkto mažesnis už EK vasaros prognozę. Prognozuojama, kad 2024 m. ES BVP augimas padidės iki 1,3 proc. Tačiau tai yra 0,1 proc. punkto mažiau nei prognozuota vasarą. Prognozuojama, kad euro zonoje BVP augimas bus šiek tiek mažesnis – 1,2 proc. Numatoma, kad 2025 m., atsižvelgiant į infliacijos ir pinigų politikos griežtinimo poveikio mažėjimą, ekonomikos augimas ES padidės iki 1,7 proc., o euro zonoje – iki 1,6 proc.
Infliacija ir toliau linkusi mažėti. Skaičiuojama, kad spalį euro zonoje ji sumažėjo iki 2,9 proc. (prieš metus buvo pasiekusi savo aukščiausią lygį – 10,6 proc.). Tai yra žemiausias lygis nuo 2021 m. liepos mėn. Prognozuojama, kad bendroji infliacija euro zonoje sumažės nuo 5,6 proc. 2023 m. iki 3,2 proc. 2024 m. ir 2,2 proc. 2025 m. ES bendroji infliacija turėtų sumažėti nuo 6,5 proc. 2023 m. iki 3,5 proc. 2024 m. ir 2,4 proc. 2025 m.
Prognozuojama, kad šiais metais užimtumo augimas ES sieks 1 proc., o 2024 ir 2025 m. bus šiek tiek mažesnis – 0,4 proc. Numatoma, kad nedarbo lygis ES išliks iš esmės stabilus: 2023 ir 2024 m. – 6,0 proc., o 2025 m. sumažės iki 5,9 proc.
EK sumažino euro zonos ekonomikos augimo 2023 ir 2024 m. prognozes
Europos Komisija (EK) trečiadienį pranešė, kad sumažino euro zonos ekonomikos augimo 2023 ir 2024 m. prognozes.
Komisija kalbėjo apie naštą, kurią ant vartotojų ir verslo pečių krauna didelės pragyvenimo išlaidos ir palūkanų normos.
EK nurodė prognozuojanti, kad 2023 m. euro zonos ekonomika paaugs 0,6 proc. – tai yra 0,2 proc. mažesnė prognozė, lyginant su ankstesniais skaičiavimais. Tuo metu 2024 m. euro zonos ekonomikos augimas, anot EK, turėtų būti 0,1 proc. mažesnis ir siekti 1,2 proc.
„Nors ir mažėjanti, tačiau vis dar aukšta infliacija ir griežtėjanti pinigų politika padarė daugiau žalos, nei manyta anksčiau“, – sakoma EK pranešime.
Be to, anot Komisijos, fiksuojama silpna išorės paklausa.
Euro zonos ekonominės perspektyvos skiriasi nuo situacijos Jungtinėse Valstijose – ši valstybė fiksuoja stiprų augimą, bendrajam vidaus produktui (BVP) trečią ketvirtį išaugus 4,9 proc.
Tiek Europa, tiek JAV grumiasi su aukštumose besilaikančia infliacija, kurią pakurstė paklausos augimas po pandemijos ir, Europos atveju, dėl Rusijos karo Ukrainoje pašokusios energijos kainos.
Briuselis prognozuoja, kad infliacija euro zonoje šiais metais sudarys 5,6 proc. Anksčiau buvo prognozuojamas toks pat infliacijos įvertis. O kitais metais šis rodiklis turėtų siekti 3,2 proc. – Briuselis prieš tai numatė 2,9 proc. infliaciją.
Europos centrinis bankas (ECB), kaip ir JAV Federalinis rezervų bankas (FED), yra padidinęs savo pagrindines palūkanų normas ir ketina dar kurį laiką palaikyti jas aukštame lygyje, kad galėtų pažaboti infliaciją.
Griežta pinigų politika varžo ekonomikos aktyvumą, o tai ypač pastebima 20 narių vienijančioje euro zonoje.
„Artėjame prie iššūkių kupinų metų ES ekonomikai pabaigos, augimui sulėtėjus labiau nei tikėtasi, – pareiškė ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni. – Stiprus kainų spaudimas ir pinigų politikos griežtinimas jam suvaldyti, taip pat silpna pasaulinė paklausa, paveikė namų ūkius ir verslą.“
P. Gentiloni pažymėjo, kad euro zona „prarado pagreitį“. „Realusis BVP per pirmus tris šių metų ketvirčius beveik neaugo“, – tvirtino jis. Eurokomisaras sakė, kad esama rizikos, kuri yra susijusi su pasauliniais įvykiais, galinčiais sudrumsti energijos rinkas, įskaitant dabartinį karą tarp Izraelio ir islamistinio judėjimo „Hamas“.
„Padidėjusi geopolitinė įtampa dar labiau pakurstė neapibrėžtumą ir gali aptemdyti perspektyvas“, – tikino P. Gentiloni.
Jis taip pat nurodė, kad „artimiausius dvejus metus augimą labiausiai skatins privatus vartojimas, kadangi atlyginimų augimas turėtų aplenkti infliaciją, o tai padidins namų ūkių perkamąją galią“.
Anot EK, didžiausia euro zonos ekonomika Vokietija šiemet turėtų susitraukti 0,3 proc. Kitąmet šios šalies BVP turėtų paaugti 0,8 proc., o 2025 m. – 1,2 proc. Tuo metu antra pagal dydį valiutos bloko ekonomika Prancūzija šiemet turėtų išaugti 1 proc., kitąmet – 1,2 proc., o 2025 m. – 1,4 proc.
