Skatina elgtis atsargiai
„Mes matome pakankamai agresyvų išlaidų augimą kitais metais – beveik 8 proc. Beveik vienas milijardas eurų bus skiriamas gyventojų pajamų didinimui.
Nors, atrodytų, kad tai yra teisingi tikslai, iš kitos pusės, tai yra susiję ir su kitų metų rinkimais.
Kiek pagrįsta pajamų augimo prognozė? Kitų metų biudžete išlaidos, planuojama, padidės 9,4 proc. Tai yra dukart sparčiau nei nominalusis Lietuvos BVP.
„Mano supratimu, tai ir bus pagrindinis iššūkis. Nesakau, kad tai yra neįmanoma, bet turint omenyje rizikas dėl Lietuvos ir euro zonos makroekonominės situacijos kitiems metams, bus nelengva užtikrinti 9,4 proc. biudžeto pajamų augimą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo ekonomistas.
Reikia stebėti, kaip efektyviai valstybė surenka mokesčius.
Taip pat reikia atsargiai skolintis ir atsargiai planuoti papildomas išlaidas – įsigaliojo pakeitimai, kuriais nuo kitų metų Europos Komisijos fiskalinės taisyklės, draudžiančios Europos Sąjungos (ES) šalims turėti didesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą.
Nors pastaruosius metus gyvenome gana laisvai, dabar ES imasi griežčiau žiūrėti į fiskalinę politiką.
Kam reikia griežtesnės tvarkos? Koronaviruso pandemijos metu ES šalys daugiau įsiskolino, todėl skolos lygis tapo netoleruotinas.
Be to, pinigų masė ES ekonomikoje smarkiai padidėjo – tai privedė prie didesnės infliacijos.
Tai reiškia, kad kitais metais rinkos žiūrės į visų ES šalių fiskalinę situaciją. Jei Lietuvos biudžeto deficitas kitais metams viršis 3 proc., skolinimosi kaina rinkose padidės.
Prastėja ir ekonomikos augimo prognozės. Vasarą mes sakėme, kad Lietuvos BVP išaugs 3 proc., dabar – 2,3 proc. „Matome, kad palūkanų poveikis ekonomikas veikia ne iš karto – tiek JAV, tiek euro zonos ekonomikose matome gerokai lėtesnį augimą, todėl sumažinome makro prognozę“, – dėstė laidos dalyvis.
Kaip gali pasikeisti šalies pajamos, jei netobulės mokesčių administravimo sistema? Anot jo, galima kalbėti apie 5–6 proc. prieaugį nuo maždaug 17 mlrd. eurų – panašiai išaugtų ir nominalusis BVP, tačiau ne dvigubai didesnis, kaip dabar piešiama prognozėse.
Net jei šią sumą Lietuva praras, labai dėl to pergyventi nereikėtų, patikino jis. Blogiausiu atveju Lietuva gali paprašyti Europos Centrinio Banko (ECB) pagalbos dėl įsikišimo į finansų rinkas. Tačiau pašnekovas pabrėžia – tai būtų visiškai kraštutinis atvejis.
Atvirkščiai, jau galima kalbėti apie spartesnį Lietuvos ekonomikos atsigavimą. Tarkime, pramonės rodikliai vis gerėja.
Porai Laisvės frakcijos narių parėmus „darbiečių“ siūlymą išbraukti iš antradienio Seimo darbotvarkės kitų metų biudžeto projektą, „laisviečių“ seniūnas Vytautas Mitalas teigia nesureikšminantis šios situacijos. Pasak jo, balsavimo nereiktų sieti ir su įtampomis valdančiosios koalicijos gretose.
Kiek šis biudžetas lankstus paskutinės minutės pasiūlymams? Ekonomistas neabejoja, kad tokių pasiūlymų bus, bet galimybių didinti išlaidų nėra.
„Jau dabar esame per plauką nuo 3 proc. biudžeto deficito nuo BVP ribos“, – tęsė A.Izgorodinas. Jo pastebėjimu, pirmasis kitų metų pusmetis bus rizikingiausias tuo, kad palūkanų normų didinimo poveikis gali palaužti labiau, nei tikisi analitikai.
Jau numato, kada mažės palūkanos
Tiesa, pasak ekonomisto, yra apie 40 proc. tikimybė, kad ECB kitų metų birželį arba liepą mažins palūkanų normas. Tačiau manoma, kad palūkanų mažėjimas vyks palaipsniui.
Kalbėdamas apie situaciją pasaulio ekonomikas, pašnekovas paminėjo, kad JAV ekonomika lieka labai stipri – tai svarbu Vokietijos pramonei, kuri yra didžiausia Lietuvos pramonės eksporto rinka.
Tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje yra matomi požymiai, kad pramonė dar labiau temps ekonomikas vis aukštyn.
Svarbu paminėti ir ECB veiksmus. Ekonomisto požiūriu, palūkanų normų pikas – jau praeityje.
Jis apžvelgė ir ne tokią pozityvią pusę. „Neigiama rizika gali būti vienintelę – kad centriniai bankai perspaus su palūkanų padidinimu tiek euro zonoje, tiek JAV ekonomikoje, kurios to anksčiau ar vėliau neatlaikys ir irgi yra tam tikrų požymių. Tarkime, Vokietijos statybų sektoriuje 40 proc. įmonių, kurias apklausė Europos Komisija, jau skundžiasi paklausos trūkumu“, – paaiškino jis.
Pasaulinės finansų krizės metu, tokių įmonių buvo 36 proc.
