Vyriausybė patikslino 2024 m. biudžetą: deficitas ir skola auga 0,1 proc. punktu

Vyriausybė trečiadienį ryte pritarė patikslintam 2024 m. valstybės biudžeto projektui. Ministrų kabinetas šalies pajamų ir išlaidų planą atnaujino atsižvelgęs į Seimo išvadas ir pasiūlymus po pirmojo jo svarstymo parlamente.

Pritarta patikslintam 2023 m. valstybės biudžeto projektui.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pritarta patikslintam 2023 m. valstybės biudžeto projektui.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ignas Dobrovolskas

Nov 22, 2023, 8:25 AM, atnaujinta Nov 22, 2023, 10:57 AM

Skola ir deficitas – 0,1 proc. punkto didesni

Valdžios sektoriaus skola kitų metų patikslintame valstybės biudžeto projekte numatoma 39,9 proc., tuo tarpu deficitas – 3 proc. Šie rodikliai yra 0,1 proc. punkto didesni negu pirminiame biudžeto projekte.

Keliams – papildomi 157 mln. eurų

Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams. 40 mln. eurų skirta Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) – jie numatyti kelio Vilnius-Utena remontui. Tuo tarpu likę 117 mln. Eurų numatomi iš Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos.

Žmonių pajamoms – 8,6 mln. eurų

Tuo tarpu žmonių pajamoms numatyta skirti 8,6 mln. eurų didesnę sumą – 4,7 mln. eurų darbo užmokesčio didinimo nuoseklumui užtikrinti (atvejo vadybininkams, bausmių vykdymo sistemos medikams), 2 mln. eurų – teisės aktų pakeitimams įgyvendinti (prokurorų darbo užmokesčiui, komisijų soc. garantijų suvienodinimui), 1,9 mln. eurų – kitam darbo užmokesčio didinimui pagal Seimo komitetų pasiūlymus (Migracijos departamentas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir kt.).

Saugumo stiprinimui – papildomi 31,4 mln. eurų

Saugumo stiprinimui Vyriausybė numato 31,4 mln. eurų didesnė suma – lėšos, numatomos 2024 m. gauti, kaip Lietuvos teiktos paramos Ukrainai kompensacija pagal Europos taikos priemonę. Taip pat keičiama skolinimosi teisė – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos reikmėms bei dvigubos paskirties (karinės – civilinės) transporto ir kitos infrastruktūros, reikalingos užtikrinti priimančiosios šalies paramą, vystymui ar pritaikymui. Ribojimas – bendras valdžios sektoriaus balanso rodiklis ir Vyriausybės skolinimosi limitas.

Švietimui – 3,5 mln. eurų, kultūrai – 4,2 mln. eurų

Neformaliam vaikų švietimui patikslintame biudžeto projekte numatyti 3 mln. eurų, Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigų infrastruktūrai modernizuoti – 0,5 mln. eurų.

Tuo tarpu renginiams (Dainų šventei, M. K. Čiurlionio metų programai programai, Lietuvos sezonui Prancūzijoje) – 1,1 mln. eurų, kino valstybiniam finansavimui – 1 mln. eurų, medijų rėmimo fondui – 1,5 mln. eurų, Lietuvos Nacionaliniam dramos teatrui nutolusiai saulės elektrinei įsigyti – 0,25 mln. eurų, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos priešgaisrinei sistemai – 0,36 mln. eurų.

Kita – 13,8 mln. eurų

Kitoms reikmėms numatyti papildomi 13,8 mln. eurų, iš jų 10,4 mln. eurų – Teisės aktams ir jų pakeitimams įgyvendinti (socialinės paslaugos, transporto lengvatos vaikams, žvejybos kvotos, valstybės rezervo atkūrimas).

G. Skaistė: biudžeto projekte išnaudotos visos galimybės

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas yra patobulintas sąžiningai įvertinus turimas galimybes ir poreikius. Ji tikina iš koalicijos partnerių negirdėjusi papildomų indikacijų ar probleminių klausimų dėl poreikių biudžete.

„Kadangi vyko koalicijos tarybos posėdis, negirdėjau atgarsių dėl papildomų indikacijų, kad yra kažkokių probleminių klausimų. Man atrodo, Vyriausybė tikrai įvertino visus Seimo išsakytus poreikius, atsižvelgė į papildomas galimybes ir įvertino, kiek biudžetas jų turi“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė G. Skaistė.

„Pasiekėme limitą, 3 proc. deficitas, Mastrichto kriterijus yra pasiektas, todėl sakyčiau, kad yra išnaudotos visos galimybės, kurios buvo“, – pažymėjo ji.

Tuo tarpu kalbėdama apie papildomus 117 mln. eurų keliams, numatomus iš Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos, G. Skaistė tvirtino, kad lėšos atsirado paankstinus tolimesnių laikotarpių finansavimą bei bus skirtas keliams Vilnius–Utena ir „Via Baltica“.

„Yra aštuonmetis ES biudžetas, kuriame suderintas planas su EK. Kiekvienam segmentui yra paskirtas tam tikras lėšų krepšelis, tiesiog iš tolimesnių metų laikotarpių yra paankstinamas finansavimas“, – sakė ministrė.

„Yra spartinamas projektų įgyvendinimas, manome, kad kelininkai gali įsisavinti lėšas ir paspartės finansavimas konkretiems projektams, pirmiausia turbūt Vilnius–Utena kelias bei „Via Baltica“ projekto įgyvendinimas“, – tvirtino ji.

Vyriausybė trečiadienį ryte pritarė patikslintam 2024 m. valstybės biudžeto projektui. Ministrų kabinetas šalies pajamų ir išlaidų planą atnaujino atsižvelgęs į Seimo išvadas ir pasiūlymus po pirmojo jo svarstymo parlamente.

Skola ir deficitas – 0,1 proc. punkto didesni

Valdžios sektoriaus skola kitų metų patikslintame valstybės biudžeto projekte numatoma 39,9 proc., tuo tarpu deficitas – 3 proc. Šie rodikliai yra 0,1 proc. punkto didesni negu pirminiame biudžeto projekte.

Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams. 40 mln. eurų skirta Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) – jie numatyti kelio Vilnius–Utena remontui. Tuo tarpu likę 117 mln. eurų numatomi iš Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.