Šioje stadijoje balsavimas buvo dėl biudžeto projekto priėmimo datos – už tai, kad galutinis sprendimas būtų priimtas gruodžio 5 d., balsavo 79, prieš – 4, susilaikė 29 parlamentarai.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad patikslintame biudžeto projekte prioritetai išliko nepakitę, o papildomos lėšos numatytos investicijoms į kelius, kultūros bei švietimo sektorius.
„Iš esmės pagrindiniai prioritetai išlieka nepakitę – tai žmonių pajamų didinimas, krašto saugumo stiprinimas ir investicijų, kurios prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, skatinimas“, – ketvirtadienį Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė G. Skaistė.
„Jame papildomos lėšos numatytos investicijoms į kelius, kultūros ir švietimo poreikiams bei žmonių pajamų didinimui“, – tvirtino ji.
Opozicija kritikuoja neatsižvelgimą į švietimo sektoriaus prioritetus, valdantieji ragina pritarti projektui
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas tvirtino turįs kuo pasidžiaugti Vyriausybei patikslinus biudžeto projektą, tačiau, anot jo, švietimo susitarime numatyti įsipareigojimai nėra sprendžiami.
„Reikia pasakyti, kad yra dėl ko pasidžiaugti. Iš esmės keičiasi retorika, matome, kad valstybės biudžete, skirtingai, negu buvo skelbiama jo pristatymo diena, yra vietos korekcijoms“, – tvirtino L. Savickas.
„Asmeniškai mane liūdina situacija dėl ignoruojamų ir nesprendžiamų susitarimų dėl švietimo susitarime numatytų įsipareigojimų. (...) Biudžeto projektas ir toliau turi būti reikšmingai tobulinimas“, – pažymėjo jis.
Tuo tarpu parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė aiškino, kad projekte neatitolstama nuo prioritetų, o balsuojantys „prieš“ – nepritars žmonių pajamų didinimui.
„Biudžeto projekte neatitolstama nuo esminių biudžeto prioritetų – švietimo, žmonių pajamų didinimo, saugumo stiprinimo. Švietimas, kultūra, saugumas, žmonių pajamos, infrastruktūra – šis penketukas sulaukė papildomo dėmesio Vyriausybėje persvarsčius biudžeto projektą ir įvertinus Seimo komiteto bei parlamentarų siūlymus. (...) Trys sritys iš penkių yra investicinės, investicijos į mūsų ateitį“, – sakė M. Lingė.
„Visi kurie priėmimo metu rinksis balsavimą prieš, susilaikymą ar kortelių traukymą – jie balsuos prieš žmonių pajamų didinimą, gynybos stiprinimą ar ekonomikai svarbių investicijų spartinimą“, – tikino jis.
Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų (dabartiniame projekte 30 mln. eurų mažesnės), o išlaidos 20,5 mlrd. eurų (dabar – 110 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).
Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje taip pat buvo nuspręsta skirti 61,5 mln. eurų didesnės lėšas, kurios skirtos žmonių pajamoms, saugumo stiprinimui, švietimui, kultūrai ir kitoms reikmėms.
