A. Armonaitė teigė, kad egzistuoja trys sritys, į kurias susitelks klubas – Europos valstybių duomenų saugumas, duomenų atvirumas, bei naudojimasis dirbtiniu intelektu. Ministrė pabrėžė, kad šiose srityse reikia proaktyvesnės ES rolės.
„Pandemijos laikotarpiu sugebėjome užtikrinti ekonomikos ir švietimų sistemos veikimą per internetines priemones. Bet pagalvokite, koks būtų rezultatas, jei su šia sistema būtų kažkas nutikę? Mes privalome stiprinti duomenų saugumą. Svarbus ir duomenų atvirumas, be kurio negali vykti inovacijos. Europos valstybės labai saugo savo duomenis, kas yra gerai, bet šią strategiją turime pergalvoti, nes kitos valstybės daug atviriau dalijasi su sąjungininkais“, – penktadienį vykusios nuotolinės spaudos konferencijos metu teigė A. Armonaitė.
„Taip pat turime keisti požiūrį į dirbtinį intelektą, nes jis jau keičia švietimą ir ekonomiką. Manau, kad europiečiai turėtų imtis aktyvesnės rolės dirbtinio intelekto klausimuose“, – pridūrė ji.
Tuo metu V. Wissingas pabrėžė, kad šis klubas sieks inovacijoms draugiškų technologinių sprendimų taikymo ES mastu. Pasak jo, tokių siūlymų katalogas bus teikiamas naujai Europos Komisijai, kuri bus suformuota po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų.
„Mums reikia suvienodintų taisyklių visoje Europoje ir jos negali būti sukurtos iš apačios viršun, tai turi būti perteikta nuo viršaus. Ir šie standartai turi būti žinomi visiems esantiems ES, kad galėtume sukurti harmonizuotas sistemas“, – teigė V. Wissingas.
„Kai bus naują Europos Komisiją, mes pateiksime jiems prašymų katalogą, kuriame bus pateikti visi inovacijoms draugiškų narių valstybių siūlymai“, – paminėjo jis.
T. Riisalas pridėjo, kad Inovacijų klubas sieks plėstis ir pritraukti daugiau ES narių valstybių atstovų ir ministrų, kurie palaiko jo tikslus ir siekia inovacijos ir skaitmenizacijos.
„Inovacijų klubas nebus nišinė organizacija. Manau, kad tai didesnio judėjimo pradžia. Ir tai svarbu ne tik mums, bet ir visai ES. Aš tikiu, kad taip mes galėsime užtikrinti, kad mūsų balsas bus išgirstas ne tik Briuselyje, bet ir kitose Europos sostinėse“, – aiškino jis.
Latvijos ministrė I. Berzina pabrėžė, kad šis klubas – tai ilgalaikis sprendimas, kurio pasiekimai užtikrins toliau gerėjantį gyvenimo lygį Vokietijoje ir Baltijos šalyse.
„Norint toliau plėtoti inovacijų ir skaitmeninimo sektorių turime suprasti, tai ne sprintas, o maratonas. Mūsų laukia daug iššūkių visose srityse, bet jų išsprendimas toliau užtikrins gerėjančią gyvenimo kokybę Vokietijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. Ir aš manau, kad tai mūsų pareiga“, – sakė I. Berzina.
Inovacijų klubas įsteigtas Vokietijos skaitmenizacijos ir transporto ministro V. Wisingo iniciatyva.
Pasirašytas susitarimas apibrėžiantis Inovacijų klubo siekius
Pirmojo Inovacijų klubo susitikimo metu Lietuvos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos ministrai taip pat pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo. Dokumente apibrėžti siekiai, kad sudėtinga ir per griežtai reglamentuojama skaitmeninė darbotvarkė būtų lanksti, veiksminga, palanki inovacijoms, reglamentuojanti tik tai, kas svarbu, siekiant užtikrinti technologinę plėtrą, derančią su esminėmis Europos vertybėmis.
Dokumentas toliau bus plėtojamas šalių ekspertų lygmeniu, jo pagrindu bus suformuluoti ir pateikti konkretūs pasiūlymai dėl naujosios skaitmeninės darbotvarkės. Planuojama, kad išsami dokumento versija bus parengta 2024 metų pavasarį arba vasaros pradžioje ir vėliau išsiųsta Europos Komisijai
Dar 2023 m. pradžioje už inovacijas atsakingi Lietuvos ir Vokietijos ministrai sutarė prieš oficialius susitikimus tartis neformaliai ir į šį neoficialų ministrų klubą pakvietė kitus Europos Sąjungos narių valstybių ministrus.
