„Tai apiplėšimas mokėti po 5 eurus už valandą“, – piktinosi vieni. Kiti tikino, kad Vilniuje pakėlus mokesčius pigiau bus už automobilio stovėjimą mokėti Monake ar Berlyne. Treti aiškino, kad drastiškai keliant mokesčius vairuotojams nepaliekama alternatyvos, ir lygino Vilnių su kitais miestais, kur ši paslauga nors ir brangi, bet viešasis transportas veikia puikiai.
Netoliaregiškas požiūris. Juk net Lietuvos policija seniai įsisąmonino, kad ne tik dideli mokesčiai, bet ir baudos kelia visų mūsų gyvenimo lygį. Ir moka pareigūnai nesupratingiems piliečiams paaiškinti, kad surinktos baudos ne į jų kišenes keliauja, o į valstybės biudžetą. O iš jo mokami atlyginimai mokytojams, medikams, pensijos vyresnio amžiaus žmonėms.
Kuo daugiau baudų, tuo aukštesni atlyginimai, pensijos, tuo geriau visose gyvenimo srityse. Tad nesipiktinkime, kad keliuose prismaigstyta trikojų, greičio matuoklių, o geresnio gyvenimo visiems siekiantys policininkai net iš krūmų mus stebi.
Bet vis dar atsiranda purkštaujančių, kad už sodo sklypelį šiemet mokestis buvo du ar triskart didesnis nei praėjusiais metais. Žemės mokestis nedidėjo, o mokėti reikia daugiau. Pasirodo, kai valdžia nespėja kelti mokesčių, tuo pasistengė Registrų centras – perskaičiavo žemės vertę, padidino, o kartu ir mokesčiai padidėjo.
Vis dėlto ne visi tokie niurgzliai, yra ir paprastų piliečių, artinančių mus prie šviesaus rytojaus.
Kai prekybos centrai ėmė diegti savitarnos kasas, atėję jose susimokėti už pirkinius jie apsimeta nieko nesuprantantys ir kviečia parduotuvės darbuotoją. Ir jų reikia vis daugiau, taip byra vis daugiau sumokėtų gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir dar velniai žino kokių mokesčių.
Tad pradėkime nuo smulkmenų: kai atėję nusipirkti pieno sustosite prie savitarnos kasos, kvieskite pardavėją. Atminkite – tiktai tada gyvensime geriau.
