I.Laursas pabrėžė – infliacija yra neskani.
„Infliaciją laikau mokesčiu pinigų turėjimui. Vien už tai, kad tu turi pinigų, tave apmokestina. Šis mechanizmas gal nėra iš pirmo žvilgsnio akivaizdus, nes apmokestinama netiesiogiai. Jei ekonomikoje egzistuoja šimtas valiutos vienetų ir valstybė bankui prispausdinus tiesiog padidina pinigų kiekį, tai praskiedžia visų likusių pinigų vertę. Po kurio laiko matome padidėjusias kainas. Jei padidintas pinigų kiekis, jam atitenka mažiau vertės.
Kaip pilietį mane nervina, kad profesinėse publikacijose pirštu rodoma į energetiką, pandemiją, politikus, bet nerodoma į tai, kad buvo prispausdinta pinigų ir dėl to kainos kyla. Man tai atrodo neskaidru, manau, kad šiuolaikinės valstybės nemoka išgyventi vien iš mokesčių. Pinigų spausdinimą jie laiko kraštutine priemone, bet tuo naudojasi – tiesiog prispausdina, neįspėja visuomenės. Tai nepririšta prie pajamų ir skriaudžia visus, nes apmokestinami visiškai visi, kurie turi pinigų. Kodėl sakau, kad tai neskanu? Nes tai – mokestis už pinigą, už kurį jau sumokėtas mokestis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“ sakė I.Laursas.
Pašnekovas pridūrė, kad tie atspausdinti pinigai, beje, paskirstomi ne tolygiai visiems, o atitenka politikams, t. y., į valstybės biudžetą.
„Per pandemiją Europos Centrinis Bankas (ECB) atspausdino 2 trln. eurų. Iš jų 75 proc. atiteko valstybėms į biudžetus. Kaip jie buvo paskirstyti toliau, neradau šaltinių. Faktas, kad pasinaudoti brangiausiais pinigais, kurie gauti iš oro, pirmiausia turi teisę valdžia. Tai nuvertina kitų pajamas. Vėliau ar anksčiau, tai atsiliepia kainoms. Kitaip nei mokesčiu to nepavadinsiu“, – pabrėžė investuotojas.
I.Laursas pridūrė, kad dėl tokios politikos labiausiai nukenčia paprasti žmonės.
„Valstybė turėtų sakyti: pandemijos finansavimas Europai kainuos 2 trln. eurų, juos reikia vienaip ar kitaip surinkti. Turėtų būti pakviesti teisėti visuomenės atstovai ir sprendžiama, iš kur tuos pinigus paimti.
Pinigai negimsta iš oro – kai ECB sako, kad gelbės kai kurias sritis, man iškart sukasi klausimas: iš kur paimsite pinigus? Ar iš pensininkų? Ar iš švietimo? Žiauri ironija, kad kai pinigus spausdina, laimi kapitalistai, nes jie žino finansinių žaidimų taisykles ir moka laiku apsisaugoti, o kenčia pensininkai. Dėl to tai yra neskanu ir neskaidru“, – pakartojo jis.
I.Laurso teigimu, valstybė turėtų rūpintis gyventojų gerove, saugoti jų turtą.
„Tai – valstybės prievolė, įkalta konstitucijoje. Pinigas turi tris funkcijas, viena jų – vertės saugojimas. Aš turiu pasitikėjimą valstybe, kad ta vertė bus išsaugota, o valstybė sako: „Man prireikus, atimsiu neprognozuojamą dalį vertės“. Man tai neatrodo teisinga“, – pabrėžė verslininkas.
I.Laursas pabrėžė, kad ECB funkcija – siekti kainų stabilumo ir išlaikyti 2 proc. infliaciją.
„Kai institucija, kurios tiesioginis siekis – 2 proc. infliacijos, sąmoningai prispausdina daug pinigų, man nesinori tikėti, kad ten sėdi durniai, kurie nesupranta, kad tai neprives prie ženklios infliacijos. Taip nebūna. Jie tą daro sąmoningai, prieštarauja rašytam žodžiui, nusižengia visuomenės pavestai funkcijai“, – kalbėjo pašnekovas.
