Taip Vyriausybės vadovė kalbėjo likus savaitei iki 2024 m. viešųjų finansų plano priėmimo Seime.
„Labiausiai per šitą procesą nuliūdino netgi ne pageidavimų koncertas už belekiek milijonų ar net milijardų (kur kažkas siūlo ulyčiai, kažkas bažnyčiai, kažkas dar kažkokiam dalykui). Taip būna kasmet, čia yra nieko nuostabaus ir, tiesą sakant, žinome, kad čia yra tam tikro teatro dalis.
Labiau nuliūdino, kad mums vis dar sunku laikytis susitarimų“, – antradienį forume „Verslas 2024“ teigė I. Šimonytė.
Premjerė paminėjo „dalies mokytojų bendruomenės labai karštą protestą reikalaujant būtent jiems, būtent dar labiau padidinti darbo užmokestį nei suplanuota biudžete jau dabar įgyvendinant nacionalinį susitarimą“, taip pat – dukart šioje Seimo sesijoje opozicijos teiktą siūlymą pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui.
„Ir taip toliau, ir panašiai“, – sakė ji.
Pasak I. Šimonytės, nuo kitų metų grįžtant Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklėms bei išliekant geopolitinių veiksnių nulemtam neapibrėžtumui, 2024 m. viešieji finansai privalo būti valdomi saikingai.
„Kitų metų kodinis pavadinimas išlieka neapibrėžtumas, todėl kitų metų biudžeto pagrindinis matas yra saikas, o pagrindinis principas – susitarimas, t. y. įgyvendinti tai, dėl ko pirmiausia esame susitarę“, – akcentavo ministrė pirmininkė.
Dar Vyriausybės vadovė pabrėžė, jog spaudimą šalies ūkiui didins ir Europos Centrinio Banko į apie 20 metų nematytą lygį pakeltos bazinės palūkanų normos.
„Nemokamų pinigų laikai baigėsi ir tai turi tiesiogines implikacijas valstybei, kadangi dabar, perfinansuodami daugiausia seną skolą, turime dėti vis daugiau nacionalinių išteklių, kad sumokėtumėme augančią palūkanų išlaidų eilutę“, – teigė I. Šimonytė, pridūrusi, kad nors pagal santykį su BVP dabartiniai skolos aptarnavimo kaštai yra mažesni nei 2010 m., „pati augimo tendencija yra labai nemaloni“.
„Nes kai matai, kad turi atidėti vis daugiau tų pinigų, (...) žmogus namuose visąlaik pagalvosi, kiek daug fainų dalykų galėčiau už tuos pinigus padaryti. Lygiai taip pat galėtų padaryti neblogų dalykų ir valstybė“, – kartu pastebėjo I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų (dabartiniame projekte 30 mln. eurų mažesnės), o išlaidos 20,5 mlrd. eurų (dabar – 110 mln. eurų didesnės).
Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitų metų biudžeto projektui parlamentas jau pritarė po antrojo svarstymo, dėl priėmimo bus balsuojama kitą antradienį.
