Vyriausybė griežtina pinigų plovimo prevenciją ir kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūrą

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtiems Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir dar aštuonių susijusių įstatymų pakeitimų projektams. Projektai parengti bendradarbiaujant su Finansų ir kitomis ministerijomis.

Virtualių valiutų operatorių skaičiui Lietuvoje smarkiai augant, susiduriama su vis didesnėmis rizikomis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Virtualių valiutų operatorių skaičiui Lietuvoje smarkiai augant, susiduriama su vis didesnėmis rizikomis.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 29, 2023, 2:12 PM

Įstatymų projektais siekiama stiprinti pinigų plovimo rizikų valdymą, atsižvelgus į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pateiktas rekomendacijas, taip pat siekiant pašalinti ir Europos Tarybos ekspertų komiteto dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu („Moneyval“), nustatytus trūkumus Lietuvoje įgyvendinant tarptautinius reikalavimus.

Įgyvendinant „Moneyval“ pastabas siūloma nustatyti pareigą registruotis kai kuriems įpareigotiesiems subjektams – nekilnojamojo turto agentams ir brokeriams, mokesčių konsultantams ir finansinės apskaitos paslaugų teikėjams, kad būtų užtikrinta jų tinkama priežiūra.

Įstatymų projektuose patikslinami kai kurių įpareigotųjų subjektų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai. Numatoma, kad subjektų priežiūrą vykdančioms profesinės savivaldos institucijos – Antstolių, Auditorių ir Notarų rūmai – turėtų teisę taikyti dar vieną, finansinę poveikio priemonę – baudą.

Taip pat įgyvendinant „Moneyval“ rekomendacijas siūloma užtikrinti nelydimų grynųjų pinigų gabenimo kontrolę. Gabenant grynus pinigus iš Europos Sąjungos valstybių narių arba į jas siuntose arba kaip krovinius jie privalo būti deklaruojami.

Atsižvelgiant į TVF rekomendacijas, pirmiausia siūlomos priemonės suvaldyti pinigų plovimo rizikas kriptoturto paslaugų sektoriuje. Vienas svarbiausių pakeitimų – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) siūloma numatyti galimybę taikyti papildomą poveikio priemonę – laikinai ar nuolatos uždrausti teikti vieną ar kelias kriptoturto paslaugas.

Įpareigotųjų subjektų priežiūrą vykdanti FNTT, be jau taikomų poveikio priemonių įgytų teisę skirti ir griežtesnes – laikiną arba neterminuotą draudimą teikti tam tikras paslaugas, arba perduoti gautą informaciją apie teisės pažeidimus teisėsaugos institucijoms arba mokesčių administratoriui.

Taip pat siūloma sudaryti galimybę finansų įstaigoms tarpusavyje keistis informacija, kai joms kyla įtarimų dėl galimo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo. Iki šiol tokios galimybės nebuvo.

Virtualių valiutų operatorių skaičiui Lietuvoje smarkiai augant, susiduriama su vis didesnėmis rizikomis. Juridinių asmenų registro tvarkytojo duomenimis, Lietuvoje veikiančių virtualiųjų valiutų veiklą vykdančių įmonių skaičius nuo 2023 m. sausio 1 d. iki lapkričio 22 d. padidėjo nuo 197 iki 520.

Kartu pabrėžiama ir menka sektoriaus branda bei negebėjimas laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų – 2023 m. iš 266 privalėjusių pateikti pelno mokesčių deklaraciją įmonių dauguma, t. y. 192 bendrovės (arba 71,1 proc.) iki 2023 m. birželio 6 d. deklaracijų dar nebuvo pateikusios ir tik 5 proc. įmonių vykdė numatytą pareigą teikti FNTT pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas.

Siūlomas teisinis reglamentavimas leis finansų įstaigoms nedarant įtakos pagrindinių teisių ir laisvių apsaugai veiksmingiau vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, įskaitant netinkamą tarptautinių finansinių sankcijų ar kitų ribojamųjų priemonių įgyvendinimą, prevenciją, taip pat veiksmingiau apsaugoti asmenis nuo sukčiavimo, t. y. vienos iš šiuo metu vyraujančių pirminių nusikalstamų veikų, sąlygojančių pinigų plovimo prevencijos poreikį, keliamų grėsmių.

Siekiant suvaldyti kylančias rizikas iki 2024 m. gruodžio 30 d., kuomet įsigalios šiais metais priimtas Europos Sąjungos teisės aktas – reglamentas dėl kriptoturto rinkų (angl. MiCA), siūloma numatyti, kad kriptoturto sektoriaus įmonės privalės išlaikyti nuosavą kapitalą, kuris būtų ne mažesnis nei numatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis, t. y. 125 tūkst. eurų, bei laikyti šį kapitalą sąskaitoje Lietuvos finansų įstaigoje.

Įstatymų projektus planuojama pateikti Seimui šioje sesijoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.