Palyginti su pirminiu variantu, pajamos sumažintos 30 mln. eurų – iki 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos padidintos 111 mln. eurų – iki 20,6 mlrd. eurų. Iš papildomų išlaidų daugiausia jų bus skirta kelių sektoriui – 157 mln. eurų.
Po tokių korekcijų atsidurta ties riba, kurios jau nebegalima peržengti. Pradiniame projekte buvo prognozuojama, kad biudžeto deficitas kitąmet sieks 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o patobulintame – jau 3 proc.
Tai didžiausia leistina riba pagal Mastrichto kriterijus.
Finansų ministrė G.Skaistė svarstė, kad kitų metų viduryje biudžetas gali būti koreguojamas ir galbūt bus galima skolintis papildomai, jei daugiau lėšų reikėtų krašto apsaugai.
Tačiau tam būtina viena sąlyga – kad įplaukos būtų bent šiek tiek didesnės nei prognozuojamos.
O tai jau priklausys nuo ekonomikos būklės, kuri, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, nėra itin prasta. Taip, šiais metais ūkis greičiausiai smuktelės: SEB prognozuoja 0,2 proc., „Swedbank“ – 0,3 proc. BVP nuosmukį, tačiau tai nėra tragedija. 2024 m. šie bankai numato kuklų augimą – atitinkamai 1,5 ir 1,2 proc.
Vis dėlto net ir dabar bankų ekonomistai kartais pripažįsta, kad realybė pranoksta jų prognozes.
Jau yra ženklų, kad Lietuva jei neįveikė, tai bent pažabojo infliaciją.
Valstybės duomenų agentūros išankstiniai skaičiavimai rodo, kad lapkritį šalyje užfiksuota defliacija – bendras vartotojų kainų lygis, palyginti su spaliu, sumažėjo 0,4 proc.
Anot „Citadele“ banko ekonomisto A.Izgorodino, tai daugiausia lėmė atpigę degalai bei padidėjęs nuolaidų ir išpardavimų mastas.
Kitaip tariant, gamintojai ir pardavėjai, atsižvelgdami į nusilpusį vartojimą, sutinka apkarpyti savo maržas ir siūlyti prekes pigiau.
Dėl to vienas esminių ekonomikos variklių – vidaus vartojimas – jau pamažu ima atsigauti.
Antai spalį, palyginti su rugsėju, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta išaugo 0,3 proc. Palyginti su praėjusių metų spaliu, ji buvo 0,6 proc. mažesnė, bet juk būtent tada vartotojai patyrė didžiausią infliacijos šoką.
Šiaip ar kitaip, kone visus šiuos metus vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimas lenkia infliaciją.
Trečiąjį ketvirtį VDU, neatskaičius mokesčių, buvo 12,2 proc., o atskaičius – 11,1 proc. didesnis negu prieš metus. Metinė infliacija spalį (palyginti su pernykščiu spaliu) siekė 3,1 proc.
Tikėtina, kad paskutinį šių metų ketvirtį VDU didėjimas dar labiau lenks infliaciją.
Ką tai reiškia? Žmonių kišenėse atsidurs daugiau pinigų, dalis jų, žinoma, nusės taupomosiose sąskaitose, tačiau nemenka dalis bus skirta ir vartojimui. Atitinkamai iš to valstybės biudžetas gaus daugiau mokesčių.
Tik ar tokia tendencija išliks kitąmet, dar abejotina. Kaip prognozuoja SEB, 2024 m. VDU turėtų paūgėti jau kukliau – apie 8,5 proc.
Atsižvelgiama į tai, kad minimali mėnesio alga augs 10 proc., panašiai turėtų didėti ir atlyginimai valstybės sektoriuje. Tad viską lems privatus sektorius, kuriame gaunančių minimalią algą yra ne tiek ir daug.
Kitaip tariant, visos viltys – į verslą. Anot SEB ekonomisto T.Povilausko, pramonės rodikliai spalį buvo ne tokie ir prasti (metinis apdirbamosios pramonės pokytis buvo teigiamas), o lapkritis kol kas teikia vilčių, kad šį ketvirtį metinis BVP pokytis irgi bus su pliuso ženklu.
Bet ateityje daug lems tai, kaip valstybei pavyks susiderėti dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės paskolinės dalies sąlygų. Jei šios paskolos verslui bus patrauklios ir pasiekiamos, tuomet galima tikėtis didesnio ir greitesnio proveržio.
„Būtina labai atsakingai galvoti apie investicijas, nes dabar yra lūžio momentas – jei sustosime pusiaukelėje, konkurencinės kovos Europoje, o juo labiau pasaulyje, tikrai vyks be mūsų“, – įspėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V.Janulevičius.
Jei tolesni mėnesiai parodys, kad apdirbamoji pramonė, kuri yra eksporto variklis, išties atsigauna, tikėtinas ir spartus atlyginimų augimas, ir didesnės įplaukos į biudžetą.
Nemažai įtakos turės ir informacinių technologijų (IT) sektoriaus plėtra, kuri buvo labiausiai pastebima į Lietuvą persikrausčius stambioms IT įmonėms iš Baltarusijos. Tiesa, bent jau pastaruoju metu šioje srityje atlyginimų augimas pradėjo lėtėti.
Ateityje daug lems, ar pavyks Lietuvos verslui numatytos stambios, milijardais eurų skaičiuojamos investicijos. Tai pirmiausia sietina su „Teltonikos“ puslaidininkių gamybos projektu ir „Northway“ iniciatyva kuriamu „Bio City“ projektu. Bet jų naudą pajusime nebent po kelerių metų.
Žinoma, siekdama didesnių pajamų valdžia gali pakelti ir mokesčius. Juk, pavyzdžiui, Estijoje pridėtinės vertės mokestis nuo sausio augs nuo 20 iki 22 proc. Tačiau iki Seimo rinkimų tokie judesiai sunkiai tikėtini.
Todėl valdantiesiems lieka tikėtis, kad nuosaikiai optimistinės nuotaikos, šiuo metu vyraujančios tiek tarp verslininkų, tiek tarp vartotojų, išliks ir kitais metais. Tik tokiu atveju pavyks sutilpti į 3 proc. BVP biudžeto deficito rėmus, o gal ir viršyti planus.
