G. Skaistė džiaugiasi priimtu biudžetu: „Po ilgo neramumų laikotarpio žmonės pajus ekonomikos augimą“

Antradienį Seime priėmus 2024 m. biudžetą, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad jame numatytos priemonės padės kovoti prieš ateinantį ekonomikos sulėtėjimo laikotarpį ir sustiprins visuomenės perkamąją galią. Ji tikisi, kad šis biudžetas leis visuomenei, kuri per pastaruosius kelis metus patyrė pandemijos, karo Ukrainoje ir energetikos krizės pasekmes, pajausti ekonomikos ir pragyvenimo lygio augimą.

G.Skaistė.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Skaistė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Žygimantas Šilobritas

Dec 5, 2023, 2:11 PM, atnaujinta Dec 5, 2023, 2:12 PM

„Po diskusijų buvo tikėtasi koalicijos partnerių paramos. Ir matome, kad tas sutelktas balsavimas įvyko. 2024 m. biudžetas atveria galimybes. Nes yra numatytos lėšos ir ekonomikos skatinimui – per 3,3 mlrd. eurų investicijoms. Taip pat numatytas darbo pajamų apmokestinimo mažinimas ir 1,7 mlrd. eurų žmonių pajamų didinimui, kas tikrai prisidės prie žmonių perkamosios galios didėjimo“, – po balsavimo dėl 2024 m. biudžeto kalbėjo G. Skaistė.

„Tikimės, kad po ilgo neramumų laikotarpio, 2024 m. žmonės pajus ekonomikos augimą“, – pabrėžė ji.

„Už“ 2024 metų šalies išlaidų ir pajamų planą balsavo 73, „prieš“ – 52, susilaikė 1 parlamentaras.

2024 metų valstybės biudžeto projektą dar turi pasirašyti šalies vadovas Gitanas Nausėda.

ELTA primena, kad Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų (dabartiniame projekte 30 mln. eurų mažesnės), o išlaidos 20,5 mlrd. eurų (dabar – 110 mln. eurų didesnės).

Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams pratęstos investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).

Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.