„Iš esmės taip, jei biudžetas nebūtų priimtas, reiktų persvarstyti koalicijos ateitį. Nes biudžetas yra esminis darbas, kuris reprezentuoja santykius valdančiojoje daugumoje, koks suderinamumas tarp prioritetų ir tie prioritetai tikrai keistai atrodo“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
„Paradoksas yra tame, kad partneriai patenkinti skiriamoms lėšoms švietimui, nors jos nesprendžia problemos. Ir tai turėtų kelti klausimą ir patiems koalicijos partneriams“, – pridūrė ji.
Pasak jos, toks Laisvės ir liberalų frakcijų pasitenkinimas yra keistas, nes neformaliam vaikų švietimui papildomai skirta tik 3 mln. eurų, kas nepadidins nei jo prieinamumo, nei įvairovės.
„Švietimas yra įprastai liberalių partijų pagrindinis „arkliukas“ ir galima tikėtis iš jų didelio dėmesio šiai temai. Ir matėme valdančiųjų įsipareigojimuose nemažai dėmesio šiai temai. Tačiau, kai pasižiūrime dabar, labai įdomiai atrodo situacija, kai neformaliam ugdymui plėsti papildomai skiriami 3 mln. – tai katino ašaros“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad antradienį Seimo rytiniame posėdyje numatoma priimti galutinį sprendimą dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto.
Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).
Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.
