Šiuo metu Lietuvoje esama 199 loterijų. Bilietų kainos svyruoja nuo 20 centų iki 20 eurų. Dar prieš 3 metus teisę organizuoti loterijas turėjo 8 bendrovės, dabar liko 3. Lietuvos loterijų asociacijos vadovas Andrius Karaliūnas aiškino, jog taip nutiko pakeitus įstatymus ir panaikinus loterijos kaip visuomeninės veiklos paramos akumuliatoriaus statusą bei 40 proc. pakėlus mokesčius. „Įeiti į šią rinką naujam žaidėjui būtų sudėtinga: tai – pasitikėjimo klausimas, ugdomas ilgus dešimtmečius“, – spaudos konferencijoje komentavo A.Karaliūnas.
24 mln. eurų – iki šiol didžiausias laimėtas prizas. „Milijonierių milijonierius“, – sako A.Karaliūnas. Žinoma, jog šis laimėtojas – iš sostinės.
Pusė šalies gyventojų per metus nuperka bent po vieną loterijos bilietą. „Kiekvienas Lietuvos gyventojas bent kartą yra nusipirkęs bilietą ar gavęs jį dovanų“, – teigia asociacijos vadovas.
Ar loterija – tik laimės dalykas, ar esama matematikos? „Matematika, teorijų skaičiavimas – ženklai, kad žaidimas tau nebe žaidimas, o lošimas. Jei žmogus pradeda galvoti, kad bilietas, kuriame yra skačiai 777, laimingesnis nei tas, kuriame 2346 – tai jau poslinkis suvokime. Tikimybė – visada vienoda“, – sako A.Karaliūnas.
„Loterijos kaip nepriklausomybės pradžioje, taip ir dabar, išliko visuotinai mėgstama pramoga“, – teigia jis.
Lietuvoje mėginta siūlyti bingo, totalizatorių, tačiau dėl to, jog šie žaidimai buvo taip pat griežtai reglamentuojami kaip azartiniai lošimai, A.Karaliūno tikinimu, jie neprigijo.
30-metį švenčiančios Lietuvos loterijos pristato savo veiklą ir istoriją apžvelgiantį leidinį „Loterijų kodas“. Joje pasakoja lietuviškos loterijų industrijos atsiradimo peripetijas, atskleidžia iki šiol viešai nežinomą informaciją ir be kita ko padeda geriau suprasti, kodėl ne tik lietuviai, bet ir kitų šalių žmonės taip mėgsta loterijas. Knyga bus platinama nemokamai – ją galima pasiekti internete, o kitais metais – ir šalies bibliotekose.
„Arūnas Valinskas pasakojo, kaip per „Nemuno loto“ įjojo pasibalnojęs gyvą meškutę. Vladas Bagdonas 90-aisiais aklųjų chorą „Vilnius“ finansavo organizuodamas loterijas – turėjau progos pakalbinti daug įdomių žmonių“, – pristatant knygą prisiminė knygos „Loterijų kodas“ sudarytoja Asta Dovydėnaitė.
„Darbas ties šia knyga buvo tarytum kelionė laiko mašina. Jos metu supratau, jog loterijų istorijai ir kultūrai galima būtų sukurti ištisą muziejų – tiek įdomios informacijos teko peržvelgti. Toli gražu ne visa ji tilpo į mūsų leidinį, tačiau svarbiausius faktus pavyko surinkti. Jie liudija, jog loterijos yra neatsiejama lietuviškos populiariosios kultūros dalis, tam tikras atspindys, puikiai išryškinantis visuomenės nuotaikas ir madas, kitaip tariant, laiko dvasią“, – sako A.Dovydėnaitė, knygos sudarytoja ir teksto autorė.
Pasak jos, knyga turėtų sudominti besidominčius kultūros istorija, norinčius daugiau sužinoti apie pramogų ekonomikos ir verslo aspektus, loterijų žaidėjus ar tiesiog norinčius prisiminti daugelį smagių ar šiltų lietuviško gyvenimo istorijų ir smagiai praleisti laiką.
