„Tikslas šiuo atveju nebuvo priimti sprendimus. Buvo daugiau noras išsiaiškinti ne tik kaip yra panaudojami pinigai šiuo metu skiriami gynybos, pajėgumų stiprinimui, bet aptarti ir suplanuotus biudžetus, kiek kam numatoma paskirstyti. Taip pat aptarti poreikius, kokie būtų reikalingi, kad tie gynybiniai pajėgumai būtų stiprinami, jog jie atitiktų nacionalinio saugumo, geopolitinius iššūkius, kuriuose dabar esame“, – Eltai po BFK posėdžio Seime kalbėjo M. Lingė.
„Matome, kad Krašto apsaugos ministerijos planuojami asignavimai, išlaidos, poreikių finansavimas suplanuoto biudžeto rėmų kontekste yra toks, kokį leidžia resursai. Bet finansavimo poreikis yra ženkliai didesnis žvelgiant į ateitį, jeigu ypatingai norime įgyvendinti strateginius tikslus, kad greičiau turėtume vokiečių brigadą, sukurtą pilnai diviziją arba turėtume reikalingą amuniciją, kuri stiprintų tuos pajėgumus“, – tvirtino jis.
Politikas aiškino, kad prioritetų sąrašas gali išsidėlioti į penkias ar šešias skirtingas opcijas, tačiau finansavimo rėmai gali priversti rinktis, kam lėšos turi būti skiriamos, o to, anot konservatoriaus, nesinorėtų.
„Viskas yra svarbu – ir sąjungininkų priėmimas, ir divizijos sukūrimas, ir įsigijimai, ir gynybos pramonės vystymas. Visa tai reikalinga šiuo metu, bet tam reikalingos ir investicijos, tvarūs pajamų šaltiniai“, – sakė BFK pirmininkas.
Taip pat jis paminėjo, kad šįsyk nebuvo svarstomas gynybos mokesčio klausimas – dėmesys BFK posėdyje buvo skiriamas reikmių identifikavimui ir asignavimų paskirstymui.
„Konkrečiai dar ne šio etapo klausimas, daugiau šiuo metu identifikavome tuos poreikius ir aptarėme biudžeto eilutes, asignavimus, kurie yra numatyti jau šiuo metu, kam jie paskirstomi. Yra daug dedamųjų, ne tik finansinė, bet ir laiko, jeigu norime greičiau, tada reikalingi didesni finansiniai poreikiai trumpajame laikotarpyje“, – tvirtino konservatorius.
„Jeigu kalendorius, grafikas išsidėsto ilgesniame laike negu yra priimti sprendimai, tada atsiranda erdvė turėti mažiau gąsdinančius skaičius“, – aiškino jis.
Galiausiai M. Lingė tvirtino, kad šio klausimo aktualumas ateityje nemažės ir reikės atsakyti į klausimą, kokia yra vizija dėl tvarių pajamų šaltinio, jeigu norima krašto apsaugai skirti 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Tai natūralu, kad klausimų nagrinėjimas, aptarimas turėtų įgyti tam tikrą politiškumą“, – dėstė politikas.
V. Mitalas: vystant Lietuvos gynybos pramonę galime palikti daugiau pinigų šalies ekonomikoje
Tuo tarpu minėtos BFK parlamentinės kontrolės gynybos finansavimo klausimu iniciatorius, Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas trečiadienį ryte minėjo, kad reikia sutarti dėl investicijų krašto apsaugai. Jis pažymėjo, kad vystant Lietuvos gynybos pramonę, galima palikti daug pinigų šalies ekonomikoje.
„Visų pirma, mums reikia sutarti, kad tos investicijos, kurios yra daromos dabar yra daromos pagal labai aiškų algoritmą, dėl kurio visi susitaria iš esmės ir jokie pareiškimai iš šono, viršaus, dar kažkur, neišblaško investicijų grafiko, kur mes skiriame pinigus, visų pirma stiprinant Lietuvos krašto gynybos pajėgumus“, – „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.
„Žiūrint į ateitį, man atrodo, kad labai svarbu, jog Lietuvos investicijos į gynybą nebūtų suvokiamos kaip „dabar reikia paskutinius marškinius atiduoti vardan gynybos pajėgumų stiprinimo“. Juk mes galime vystant Lietuvos gynybos pramonę palikti daug daugiau pinigų Lietuvos ekonomikoje“, – aiškino jis.
Diskusijas dėl šalies gynybos inicijavo G. Landsbergis
Pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją. Išskirtiniame interviu Eltai politikas teigė, kad Lietuvoje vengiama kalbėti apie šaliai iškilusias egzistencines grėsmes. Be to, šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva neturėtų kliautis vien tik NATO 5-ojo straipsnio teikiamomis saugumo garantijomis.
Vėliau ministras išplatino 10 punktų planą, kaip būtų galima stiprinti Lietuvos saugumą – konservatorius priminė visuotinio šaukimo idėją, ragino skirti daugiau dėmesio investicijoms į gynybos pramonę, svarstyti apie specialų mokestį krašto apsaugos reikmėms.
Visgi, tokie G. Landsbergio pareiškimai sutikti dviprasmiškai. Dalis parlamentarų sutiko, kad Lietuva privalo rengtis galimoms grėsmėms, tačiau stebėjosi, kodėl ministras nesiima atitinkamų veiksmų.
Diskusijas paskatino ir išsiskyrusios G. Landsbergio bei krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicijos – pastarasis kolegos perspėjimų nebuvo linkęs sureikšminti ir tvirtino, kad dramatiškų pokyčių Lietuvai aktualioje geopolitinėje erdvėje nėra.
Panašios pozicijos laikėsi ir Prezidentūra – vertindamas G. Landsbergio įspėjimus, šalies vadovas palinkėjo Vyriausybės atstovui „atsisėsti ir nusiraminti“. Taip pat Gitanas Nausėda nurodė, kad politikams nereikėtų svaidytis abejonėmis dėl sąjungininkų ryžto ginti Lietuvą ir aktyvuoti 5-ąjį NATO straipsnį.
L. Kasčiūnas siūlo gynybos mokestį
Tuo tarpu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas vienas pirmųjų prakalbo apie naujo gynybos mokesčio idėją. Apsvarstyti šią iniciatyvą politikas ketina kviesti visas parlamentines partijas.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad naujas gynybos mokestis Lietuvoje galėtų atsirasti 2025 m. Pasak jo, šiuo metu svarbu išnaudoti visas galimybes išlaidas krašto apsaugai didinti skolinantis.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad toks mokestis reikalingas. Tačiau, pažymi ministras, svarbu užtikrinti jo pridėtinę vertę.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetas kitais metais sudarys 2,09 mlrd. eurų – 1,923 mlrd. eurų iš biudžeto lėšų, 135 mln. eurų iš solidarumo įnašo lėšų. Krašto apsaugos finansavimas sudarys 2,75 proc. BVP.
