„G. Nausėda trečiadienį pasirašė 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą“, – rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime
Jame teigiama, kad sudarant biudžetą „valdančioji dauguma neišnaudojo visų galimybių geriau atliepti valstybės ir gyventojų poreikius“, tačiau vėliau Vyriausybė esą „išgirdo dalį kritikos“ ir biudžetą patobulino.
G. Nausėda palankiai įvertino kitąmet numatytas sąlygas didinti krašto apsaugos finansavimą, patobulintame biudžeto projekte padidintomis išlaidomis keliams.
Vis tik, anksčiau siūlęs kitąmet įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) vaikus auginančioms šeimoms, prezidentas teigė, kad „apskritai dėmesys vaikus auginančioms šeimoms liko per mažas“, vaikų neformaliojo ugdymo finansavimas didintas itin mažai.
Nors šalies vadovas pasidžiaugė, kad kitų metų viešųjų finansų planas sudarytas laikantis 2024 m. grįžtančių Europos Sąjungos fiskalinės drausmės reikalavimų, pranešime jis visgi tikino, jog biudžetas „deja, neatliepia sukeltų lūkesčių“ dėl tvarių biudžeto pajamų šaltinių.
Jis taip pat teigė, esą kelių atnaujinimo ir priežiūros problema, nepaisant iki 873 mln. eurų padidintų išlaidų, „taip ir liko neišspręsta“.
„Prezidentas inicijuos naujus teisėkūros pasiūlymus kelių finansavimo situacijai pakeisti“, – teigiama pranešime.
Tuo metu krašto apsaugai, prezidento teigimu, 2024 m. reikėtų skirti viršplanines biudžeto pajamas (laikantis Mastrichto kriterijų), kad gynybai kitąmet būtų išleista bent 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kalbėdamas apie išlaidas pedagogų atlyginimams kelti G. Nausėda sakė, kad biudžete pritrūko „nuosekliai įvykdyto įsipareigojimo kelti mokytojų algas ir politinių partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos, Vyriausybės programos laikymosi“.
„Visas rizikas neįvykdyti pažadų mokytojams Vyriausybė nukėlė į 2024 metus“, – pranešime cituojamas šalies vadovas, teigęs, jog po pirmojo metų ketvirčio ragins Vyriausybę perskaičiuoti, ar pakelti atlyginimų mokytojams iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio nepavyktų anksčiau.
Savo ruožtu pensijų augimą G. Nausėda pavadino „tvariu ir paremtu nuolatiniais ekonomikos resursais“. „Tvirtais žingsniais visi kartu priartėjome prie išsikelto tikslo – 50 proc. vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykio“, – teigė prezidentas.
Seimo priimtame 2024 m. biudžete numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame Vyriausybės projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
2024 m. vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. NPD didėja iki 747 euro, o minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (apie 709 eurus „į rankas“). Taip pat 5 metams pratęstos investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos.
Kartu prezidentas pasirašė Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis skatinamos modernios investicijos, aktualios Lietuvos apdirbamosios gamybos ir kitoms industrijoms, siekiančioms konkurencingumo globaliu mastu.
