„LEA vertinimu, šiuos metus vadintume energetikos pažangos ir plėtros metais“, – penktadienį žurnalistams sakė laikinoji LEA direktorė Agnė Bagočiutė.
Pasak jos, šiemet vyko sparti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra, stabilizavosi elektros kainos, įgyvendinti stambūs ir šalies energetinei priklausomybei svarbūs projektai.
„Šiemet jau turėjome valandą, kai elektros poreikį užtikrino vietinės saulės ir vėjo jėgainės. Lietuvos tikslas ir darbas, kad toks laikas kitąmet būtų skaičiuojamas ne valandomis, o dienomis“, – teigė A. Bagočiutė.
Taip pat, pasak jos, „eksponentiškai auga“ gaminančių vartotojų skaičius – jis išaugęs maždaug dukart lyginant su pernai (LEA duomenimis, iki 87,5 tūkst.).
„Ir (gaminančių vartotojų – ELTA) pagamintos energijos skaičius augo maždaug dukart. Šių metų antrąjį pusmetį pasiekėme, kad bendra saulės elektrinių galios riba peržengtų 1 gigavatą“, – pažymėjo A. Bagočiutė.
Dar LEA vadovė tarp pasiekimų įvardijo, jog Lietuvoje jau peržengta 10 tūkst. elektromobilių riba, pradėjo veikti pirmoji biometano jėgainė, sėkmingai įvyko pirmasis jūrinio vėjo jėgainių parko konkursas.
Taip pat A. Bagočiutė paminėjo, jog šiemet Lietuva ir Baltijos šalys žengė žingsnį sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais link – tam šiemet Lietuva atliko pirmąjį izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą, perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ jau pradėjo įrenginėti 2 iš 3 sinchronizacijai reikalingų sinchroninius kompensatorius, įrengtos naujos oro linijos ir kt.
Energijos išteklių kainos stabilizavosi
Energijos išteklių kainos, sakė A. Bagočiutė, grįžo į iki plataus masto karo Ukrainoje pradžios pernai vasarį (kuomet itin sukilo gamtinių dujų, elektros kainos) fiksuotą lygį.
„Tikrai matome, kad kainos grįžo į 2021 ar net 2020 metus. Dujos šiuo metu pigesnės nei 2021 metais (metiniai vidurkiai). Biokuro šių metų metinis vidurkis taip pat grįžo į 2020 metus. Elektra pigesnė nei praėjusiais metais“, – kalbėjo ji.
Agentūros duomenimis, šiemet elektra vidutiniškai kainavo mažiau nei pernai, tačiau kaina vis dar laikėsi apie dukart aukštesniame lygyje nei istorinis kainų vidurkis. LEA teigimu, Lietuvos „Nord Pool“ biržos kainų zonoje laikėsi vidutinė 99 Eur/MWh kaina.Agentūra skaičiuoja, kad 2023 m. nacionalinė Lietuvos elektros gamyba padidėjo 16,5 proc. ir patenkino 46,4 proc. viso šalies poreikio. Pernai Lietuva pasigamino 36 proc. elektros.
Lyginant su 2022 m., Lietuva vis dar importavo trečdalį (33 proc.) elektros iš Švedijos, nuo 27 proc. iki 21 proc. sumažėjo importo iš Baltijos šalių ir Suomijos dalis.
Tuo metu vietinė vėjo gamyba didėjo nuo dešimtadalio iki penktadalio (nuo 11 proc. iki 19 proc.), saulės – nuo 3 proc. iki 6 proc.
„2023 m. vėjo ir saulės elektrinėse pagaminta daugiausia elektros energijos Lietuvos istorijoje“, – šių metų energetikos duomenų apžvalgoje pažymi LEA.
Pirminiais agentūros skaičiavimais, Lietuva šiemet suvartojo 3 proc. mažiau elektros nei pernai ir siekė 12 TWh per metus. „Pagrindinė to priežastis – gaminantys vartotojai“, – teigia LEA.
LEA prognozuoja, kad kitąmet elektros kaina liks panaši, kokia buvo šiemet – kaip rodo agentūros analizuoti ateities sandoriai biržoje, elektra galėtų kainuoti apie 100 Eur/MWh.
Tuo metu gamtinės dujos, pažymi LEA, šiemet buvo pigiausios nuo 2020 m., o lyginant su pernai (kai šoko į rekordinius lygius dėl Rusijos invazijos į Ukrainą) dujų kainos vidurkis sumažėjo 68 proc., lyginant su 2021 m. – 5 proc.
„Bet šios kainos išliko beveik triskart didesnės nei istoriniais prieškariniais laikais“, – apžvalgoje teigia agentūra.
LEA teigimu, 2023 m. pirmąjį pusmetį dujų didmeninė kaina Nyderlandų TTF prekybos taške tolygiai krito, antrąjį pusmetį – stabilizavosi ir siekia 30–50 Eur/MWh.
Agentūros prognozėmis, kitais metais dujos rinkoje galėtų kainuoti apie 40–60 Eur/MWh.
Naftos kaina neturėtų siekti 100 dolerių ribos, biokuras turėtų pigti
Vidutinės degalų kainos, anot LEA, Lietuvoje taip pat mažėjo – dyzelio ir benzino kainos yra panašios (atitinkamai 1,52 ir 1,48 Eur/l gruodžio 4 d. duomenimis). „Gruodžio pradžioje degalai išlieka 0,11–0,23 Eur/l pigesni nei lygiai prieš metus“, – teigiama apžvalgoje.
Naujausiais LEA skaičiavimais, Lietuvoje degalai yra pigesni nei visos Baltijos jūros regiono šalyse. „Įskaitant ir Lenkijoje“, – akcentuoja agentūra.
„Lenkija net ir su mažesniais akcizais dabar moka brangiau“, – sakė A. Bagočiutė.
Agentūra prognozuoja, kad kitąmet dyzelinas galėtų kainuoti apie 5 ct/l brangiau nei šiemet. Tam įtakos turės didėsiantis akcizas.
Naftos vidutinė kaina šiemet vidutiniškai (iki lapkričio) siekė JAV dolerio už barelį – 17,5 proc. mažiau nei 2022 m. Brangiausiai nafta kainavo rugsėjį ir spalį, o į Izraelio ir „Hamas“ karinį konfliktą rinkos reagavo trumpai, pažymima apžvalgoje. 2024 m. LEA prognozuoja, jog naftos kaina neturėtų pasiekti 100 dolerių už barelį.
Dar agentūra prognozuoja, kad 2023 metinis biokuro kainų vidurkis bus 23 Eur/MWh, kitąmet dar turėtų mažėti iki 21 Eur/MWh.
„Viskas gaminama iš vietinių žaliavų, kainos stabilizavosi, tad manome, kad biokuro kaina mažės 2 eurais“, – žurnalistams penktadienį sakė LEA duomenų analitikas Antanas Budraitis.
Pasak jo, biokuro kainas labiausiai lems papildomas 0,5 mln. kietmetrių biokuro poreikis, kurio reiks šilumai Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) gaminti. Du VKJ biokuro blokai vis dar veikia nepilnu pajėgumu, jėgainėje atliekami paskutiniai bandymai.
Iš biokuro visoje Lietuvoje pagaminama apie 75 proc. šilumos energijos.
Anksčiau LEA prognozavo, kad šis šildymo sezonas būtų apie penktadaliu pigesnis nei praėjęs, o vidutinė viso sezono šilumos kaina siektų 6–8 ct/kWh.
„Kaip ir prieš šildymo sezoną, liekame prie prognozės, kad šilumos kainų vidurkis sieks 6–8 ct/kWh“, – sakė A. Budraitis. Jo teigimu, šį lapkritį šiluma buvo 21 proc. pigesnė nei lapkritį prieš metus.
