Iš Izraelio kibuco į Niujorką mokytis verslo 2001 metais atvykęs Adamas Neumannas, kuriam šiuo metu jau 44 metai, ne tik turėjo galybę idėjų, bet ir puikiai mokėjo ir tebemoka jomis priversti patikėti ir aplinkinius.
Tarp jo verslo planų – moteriškų batų su sulankstomais kulnais arba vaikiškų šliaužtinukų su antkeliais gamyba.
Tačiau visame pasaulyje jis išgarsėjo kaip kompanijos „WeWork“ įkūrėjas.
Pataikė pačiu metu
2008 metais nuotaikos Niujorke buvo prastos. Ką tik prasidėjusi ekonomikos krizė privertė gausybę įmonių drastiškai karpyti išlaidas.
A.Neumannas nebuvo išimtis – siekdamas sutaupyti jis į savo nuomojamą biurą įsileido subnuomininkus.
Vėliau įkalbėjo pastato savininką, kad jis leistų įrengti ir išnuomoti tuščias patalpas.
Taip atsirado bendrovė „Grendesk“, visiems norintiems siūlanti bendradarbystės erdvę ir dar nemokamą kavą. Toks savotiškas kibuco stiliaus bendruomeninis gyvenimas.
Laisvai samdomi jauni darbuotojai pradėjo plūsti miniomis. Panašus verslo modelis buvo taikomas ir gerokai seniau, bet A.Neumannas jį perėmė pačiu laiku.
Juk krizės metu krito nekilnojamojo turto kainos, ištuštėjo daugybė biurų, bet dėl išmaniųjų technologijų plėtros daug darbuotojų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu.
Išvydęs paklausą A.Neumannas įkalbėjo pažįstamą nekilnojamojo turto srities verslininką investuoti 15 mln. dolerių į kompanijos plėtrą.
Pati įmonė tuo metu buvo pervadinta į „WeWork“.
Planai – net iki Marso
Kritusios bazinės palūkanų normos įmonei sudarė galimybes skolintis.
Kita vertus, investuotojai, nenorintys pražiopsoti, kaip galbūt gimsta dar vienas „Amazon“ arba „Google“, mielai atvėrė savo pinigines.
Galybę pinigų į kompaniją įliejo vienas stambiausių technologijų sektoriaus investuotojų – Japonijos „Softbank“.
Todėl praėjus septyneriems metams nuo įkūrimo „WeWork“ vertė pakilo iki 47 milijardų dolerių.
A.Neumannas tuomet svaičiojo apie galimybę gyventi amžinai, žadėjo tapti pirmuoju trilijonieriumi ir įkurti įmonės padalinį Marse. „WeWork“ išsiplėtė į daugiau nei 20 valstybių, įkūrėjas įsigijo privatų lėktuvą, o kompanijos vakarėliuose dalyvaudavo šiuolaikinės muzikos žvaigždės.
Iš nuostolių neišsikapstė
Tačiau jau tuomet finansininkai pastebėjo rimtą bėdą – „WeWork“ dirbo nuostolingai. Nuostolis siekė 200 tūkst. dolerių, tik ne per metus ir net ne per parą, bet per valandą.
Pats modelis buvo itin rizikingas, nes įmonė turėjo rasti ir įsigyti didžiules patalpas geriausiose didmiesčių vietose, o paskui staigiai ieškoti jas užpildyti galinčių nuomininkų.
2017 metais „Wall Street Journal“ pavadino kompaniją pripildytą Silicio slėnio fėjų dulkių. O investuotojai visai pagrįstai ėmė kelti klausimą, kodėl nekilnojamojo turto nuoma užsiimanti bendrovė buvo pakrikštyta šiuolaikinių technologijų įmone.
Tačiau labiausiai įmonei pakenkė sprendimas platinti akcijas pirminio viešojo siūlymo metu. Prieš tai reguliavimo institucijoms privaloma pateikti daugybę duomenų, o iš jų paaiškėjo ne tiktai siaubingi nuostoliai, bet ir keistos sąsajos tarp įmonės bei jos įkūrėjo A.Neumanno asmeninių finansų.
Platinimas buvo tragiškas – po jo kompanijos vertė per kelis mėnesius sumažėjo net 40 milijardų dolerių.
Pats A.Neumannas atsisakė generalinio direktoriaus kėdės. O netrukus prasidėjo COVID-19 pandemija, visiškai sukausčiusi šį verslo sektorių.
Susikrovė milijardą
Todėl šią savaitę „WeWork“ paskelbė, kad kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės teigimu, tai palies jos veiklą JAV ir Kanadoje.
Tiesa, pagal Amerikos įstatymus, bankroto procedūros leidžia įmonei iš naujo susiderėti su kreditoriais dėl savo skolos ir pristatyti reorganizacijos planą.
„WeWork“ viliasi, jog derybų metu jai pavyks susitarti dėl galimybės reikšmingai sumažinti skolą.
Vis dėlto tai bus sudėtinga. Juolab kad pati kompanija šiuo metu jau vertinama tik 50 mln. dolerių – beveik tūkstantį kartų mažiau nei klestėjimo laikais.
Užtat A.Neumannas tikrai neturi kuo skųstis.
Iš įmonės jis pasitraukė turėdamas apie milijardą dolerių – 20 kartų daugiau, nei šiuo metu verta „WeWork“.
Jis investavo į dešimtis kitų bendrovių, o neseniai dar užsitikrino 350 milijonų dolerių paramą iš vienos stambiausių rizikos kapitalo kompanijų „Andreessen Horowitz“.
Parengta pagal BBC.
