Aukštos kainos ir pabrangęs skolinimasis lėmė, kad būsto įperkamumas šalyje – mažiausias per pastaruosius 10 metų.
„Vis tik situacija jau keičiasi, matome ir pragiedrulių. Būsto kainų augimas jau atsilieka nuo užmokesčio augimo, tarpbankinės palūkanų normos nebeauga, o pastaruoju metu net ir šiek tiek sumažėjo“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Kai kuriose šalyse būsto rinka po truputį atsigauna. Pavyzdžiui, Vokietijoje jis atpigo 10 proc. Lietuvoje būsto kainų augimo tempas sumažėjo, tačiau būstas yra 6 proc. brangesnis nei pernai. Lietuvos banko ekspertai aiškina, kad tose šalyse, kuriose būstas pigo, kainos buvo pervertintos.
„Skandinavijos šalys, Vokietija, Austrija, Olandija, Slovakija – ten būstas buvo pervertintas keliasdešimt procentų, ir atitinkamai kainos koregavosi į žemutinę pusę“, – tikino Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Sostinėje šiais metais naujų būstų pasiūla 25 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pradėtų statyti ar jau parduodamų būstų Vilniuje skaičiuojama apie 1500. Nors vidutinė būsto paskolos įmoka per metus padidėjo daugiau nei trečdaliu, ekspertų teigimu, gyventojai yra pajėgūs jas mokėti.
„Jei palūkanų normos nebeaugs, infliacija nebeaugs, nekilnojamojo turto (NT) kainos nebeaugs, o atlyginimai augs, tai gebėjimas įsigyti būstą turėtų gerėti. Jis galbūt nebebus toks, kokį turėjome prieš penkerius metus, kai turėjome ypač žemas palūkanų normas“, – svarstė J.Markevičius.
Spalio pabaigoje Europos Centrinis Bankas (ECB) nusprendė palūkanų nebedidinti. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad palūkanų normos bus sumažintos balandį. SEB bankas mažesnio EURIBOR tikisi birželį. Tačiau Lietuvos bankas sako, kad šios prognozės per daug optimistiškos.
„Labai svarbu sugrąžinti džiną atgal į butelį. Todėl tokie palūkanų lūkesčiai, kuriuos matome rinkose, yra perdėm optimistiniai“, – įsitikinęs G.Šimkus.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas aiškina, kad nors infliacija euro zonoje artėja prie 2 proc., jos tikslas dar nepasiektas.
„Taip, matome infliacijos lygio sulėtėjimą euro zonoje, įspūdingą septynių kartų jos kritimą Lietuvoje. Kita vertus, vidinis spaudimas kainoms yra pakankamai stiprus, tą matome tiek iš pramonės prekių kainų, tiek iš darbo užmokesčio dinamikos tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje. Grynosios infliacijos mažėjimas yra kur kas lėtesnis. Jis aukštesnis negu 2 proc. tikslas“, – teigė jis.
Metinė infliacija Lietuvoje šiuo metu yra apie 2,8 procento.
