Visgi, nepaisant sparčiai augančio saulės elektrinių populiarumo bei informacijos gausos apie jų įrengimą ir privalumus viešojoje erdvėje, anot „Energia futura“ saulės elektrinių eksperto Tomo Rudoko, visuomenėje sklando ir daugybė mitų, kurie neretai klaidina.
Kuo šilčiau, tuo daugiau elektros?
Kaip teigia T. Rudokas, vienas populiariausių mitų – kuo lauke karščiau, tuo daugiau elektros pagaminama. Neretai dėl šio įsitikinimo žmonės saulės elektrinių įrengimą nukelia pavasariui.
„Liepa – bene karščiausias mėnesis Lietuvoje, todėl daugelis mano, jog ir elektros generacija yra didžiausia. Tiesa tokia, kad temperatūrai pakilus iki daugiau nei 25 laipsnių, modulių efektyvumas krenta, – pastebi ekspertas ir priduria, jog kiekvienas modulių gamintojas techninės informacijos lape nurodo galimus nuostolius, jei modulis pernelyg daug įkaista. – Remiantis gamintojo pateikiama informacija, galime apskaičiuoti, kiek dėl 2, 3 ar 5 laipsniais aukštesnės temperatūros bus prarasta elektros.“
Jis priduria, jog daugiausiai saulėtų dienų mūsų šalyje yra nuo pavasario iki rudens, todėl tikėtis, kad žiemą saulės elektrinė gamins elektrą, naivu, tačiau ruduo bei žiema – puikus metas įrengimui: „Taip yra dėl to, kad saulės elektrinę įrengus dabar, elektra bus pradėta generuoti iškart išlindus saulei. Bene daugiausiai elektros yra sugeneruojama kovo mėnesį, kuris pernai buvo rekordiškai geras, nes temperatūra nebuvo aukšta, o saulės – daug.“
T. Rudokas atkreipia dėmesį, jog įrengimo procesas neretai užtrunka – reikia išsirinkti įrangą, rangovą, sutvarkyti reikiamus dokumentus, todėl tie, kurie planuoja saulės elektrinę įsirengti prieš vasarą, gali prarasti brangius pavasario mėnesius.
Parama saulės elektrinių įrengimui ir kaupimo baterijoms
Anot T. Rudoko, šiuo metu yra puikus laikas planuoti saulės elektrinės įrengimą, nes lapkritį planuojama pradėti prašymų paramai gauti teikimą. Šiuo metu parama siekia 323 eurus/kW ir gali padengti apie 30–35 proc. visos saulės elektrinės investicijos bei ženkliai sumažinti atsipirkimo laikotarpį.
„Šiemet paramos gavimo kriterijai nesikeis, todėl tie, kurie žino, kad reikiamas sąlygas atitinka, gali jau dabar įsirengti saulės elektrinę ir užpildyti paramos gavimo prašymą vos sulaukę kvietimo, kuris planuojamas lapkričio mėnesį. Bet kokiu atveju, parama išmokama tik po saulės elektrinės įrengimo“, – pažymi ekspertas.
Anot jo, itin svarbu ir tai, kad parama yra skiriama ne vien moduliams, bet ir elektros kaupimo įrenginiams – baterijoms. T. Rudokas pabrėžia, kad tai yra atskiros paramos rūšys ir norintys jas gauti, turi pildyti du atskirus prašymus.
Ar verta įrengti saulės elektrinę ant šiaurinio stogo šlaito?
Manantiems, kad jų stogas yra netinkamas saulės elektrinės įrengimui, ekspertas atsako, kad blogo stogo nėra – tiesiog vieni sprendimai atsiperka greičiau, o kiti per ilgesnį laiką.
„Klientai neretai mano, jog geriausias sprendimas yra pietinis stogo šlaitas, tačiau, pavyzdžiui, didesnis momentinis suvartojimas yra ryte ir vakare, kai būname namuose, todėl modulius išdėsčius ant rytinio ir vakarinio šlaito išnaudosime momentinę generaciją ir mažiau energijos atiduosime į tinklus saugoti“, – pastebi T. Rudokas.
Jo teigimu, šiaurinis stogo šlaitas išties nėra pats geriausias pasirinkimas, tačiau reikia vertinti ir kitus dalykus – jei stogas yra pakankamai plokščias, ant jo nėra šešėlių, tuomet jį gerai apšvies ir elektros generacija bus nebloga.
„Palyginimui, galime sakyti, kad jei pietinio šlaito efektyvumas yra 100 proc., tuomet rytinio ir vakarinio – apie 80 proc., o šiaurinio – maždaug 50–60 proc. Tačiau jei stogas pakankamai didelis, ant jo galima sumontuoti daugiau modulių ir gauti tą pačią metinę generaciją“, – pataria T. Rudokas.
Ar valyti sniegą nuo saulės modulių?
Eksperto teigimu, nemaža dalis žmonių mano, jog žiemą saulės elektrinė turėtų būti išjungiama, o nuo modulių nuvalomas sniegas.
„Nors išties yra tokių, kurie taip daro, saulės elektrinės žiemą išjungti nerekomenduojama. Taip pat nepatartina ir valyti apsnigtus modulius. Elgiantis priešingai, rizikuojama ne tik savo sveikata, kuomet lipama ant stogo be reikiamos įrangos, bet ir mechaniškai pažeisti modulius, o tuomet gamintojo garantija nebegalios“, – perspėja ekspertas T. Rudokas.
Jis pažymi, jog modulių viršutinis sluoksnis įprastai yra iš stiklo, padengto nano danga, o pats modulis veikdamas šiek tiek šyla – jei pavasarį bent kraštu jis pasigaus spindulių, pradės generuoti elektrą, įšils ir sniegas nučiuoš. Be to, žiemą elektrinė gali sugeneruoti vos kelias kilovatvalandes per dieną, todėl sniego valymas daug sutaupyti nepadės.
Didesnio galingumo moduliai – nebūtinai geresni
Dar vienas mitas, kurį paneigia T. Rudokas, – modulių naudingumas priklauso nuo galingumo.
„Kai klientai renkasi įrangą, neretai pasiklysta įvairovėje ir mano, kad galingumas nurodo modulio naudingumą, tačiau tai nėra tiesa. Svarbiau yra vertinti modulio efektyvumą, garantijos laikotarpį“, – pastebi ekspertas.
Didesnio galingumo moduliai įprastai yra didesni, ne visuomet tinkami įrengti ant gyvenamųjų namų, nes jiems reikalingas specialus montavimas ir papildomos konstrukcijos – standartinės sistemos dažnu atveju netinka. „Jei apkrovos nebus apskaičiuotos tinkamai, tuomet per tvirtinimo taškus gali atsirasti lūžimas, plika akimi nematomos deformacijos“, – perspėja T. Rudokas ir priduria, jog galingesnis modulis tikrai nebūtinai yra efektyvesnis.
Elektrinės konstrukcijos visur tos pačios?
Kalbant apie saulės elektrinės modulių konstrukcijas, T. Rudokas teigia, kad kai kurie rangovai, siekdami pasiūlyti geresnę rangos kainą, bando ant jų sutaupyti, tačiau klientas turėtų būti budrus ir įsivertinti visas rizikas.
„Jei negali sutaupyti ant modulio ar inverterio, tuomet taupai ant konstrukcijų. Dalis jų yra nesertifikuotos, negali būti naudojamos, pavyzdžiui, valstybiniuose projektuose. Nutinka ir taip, kad konstrukcija yra gera, sertifikuota, tačiau taupymo sumetimais, naudojama ant jai netinkančios stogo dangos, ant netinkamos montavimui plokštės arba montuojami netinkami bėgeliai, nepakankamas konstrukcijos kiekis“, – pavyzdžiais dalinasi „Energia futura“ ekspertas T. Rudokas ir tvirtina, jog tokiu būdu rangovai bando sutaupyti kliento saugumo ir elektrinės patikimumo sąskaita.
Neseniai Lietuvoje praūžus smarkiam vėjui, internete vis dar galima pamatyti vaizdų, kuomet saulės elektrinės moduliai vėjo buvo tiesiog nuplėšti nuo stogo. Eksperto vertinimu, taip galėjo nutikti dėl kelių priežasčių: „Gali būti, jog nelaimę lėmė netinkamai sudėtas balastas arba nepakankamas jo kiekis. Taip pat galima montavimo klaida, kuomet parinkta netinkama konstrukcija. Svarbūs ir skaičiavimai. Pavyzdžiui, apkrova, kiti reikalavimai keičiasi priklausomai nuo to, ant kelių aukštų pastato stogo, kokioje vietovėje bus montuojama elektrinė, nuo to keičiasi ir vėjo intensyvumas – kuo jis stipresnis, tuo svarbesnis yra pakankamas kiekis balasto.“
T. Rudokas apibendrina, kad kiekvieną darbą reikia atlikti remiantis skaičiavimais, projektu, o tie, kurie numoja į tai ranka, nesuvokia, kokių nuostolių gali atnešti netgi įvairios smulkmenos: „Pirma, tai saulės elektrinė gali sugeneruoti mažiau elektros, o antra, tai vėjas gali nuplėšti ne tik modulius, bet ir visą stogo dangą. Tuomet, dėl netinkamai sumontuotos elektrinės, klientas gali likti ir be draudimo išmokų, su didžiuliais nuostoliais, o rangovas – teisine atsakomybe.“
Ekspertas T. Rudokas teigia, kad saulės elektrinė yra ilgalaikė investicija, todėl patikėti jos įrengimą reikėtų patikimiems ir rinkoje patikrintiems saulės elektrinių ekspertams, kad jos aptarnavimas ir sklandus veikimas būtų užtikrintas iš vienų rankų.
