„Manau, kad niekam nėra abejonių, jog mokesčių reformos klausimas turbūt buvo tas akmuo, kur visą vežimą vertė. Šiuo atveju net greičiausiai problema nėra tik tai, jog pati mokesčių reforma neįgyvendinta jokia dalimi“, – „Žinių radijui“ teigė F.Jansonas.
„Problema tai, kad pati idėja arba žodžių junginys „mokesčių reforma“ yra taip sudirbtas ir apdirbtas, kad net ir bet kokiai naujai Seimo daugumai bus sudėtinga grįžti, nes žmonėms tai jau skamba kaip keiksmažodis. Tai yra rimta problema“, – akcentavo jis.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma – paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais. Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Galiausiai paaiškėjus, kad NT mokesčio įstatymo neberems nei vienas opozicijos atstovas bei „laisviečiai“, projektas buvo „padėtas į stalčių“ ir šiuo metu vis garsiau kalbama, kad mokesčių reformoje kiti žingsniai nebėra galimi, nes 2024 metai – rinkiminiai.
Vis tik Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad sprendimų dar galima ieškoti, o tuo tarpu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tvirtina, jog reikia teigiamai vertinti įstatymų nepriėmimą.
I.Šimonytė laukia, kad prie diskusijos grįš po rinkimų
Premjerei Ingridai Šimonytei apmaudu, kad diskusija dėl mokesčių reformos susiklostė nesėkmingai, tačiau ji tvirtina, kad prie šio klausimo šalies politikams reikės grįžti ir susitarti. Pasak politikės, tam palankesnis metas gali būti jau po artėjančių parlamento rinkimų.
„Galbūt tada, kai jau nebespaus taip artėjantys rinkimai ir nebereikės šito naudoti prieš savo kolegas ar oponentus kaip rinkimų kovos priemonės, tada vis vien turės politikai atsisėsti ir susitarti. Negali Lietuva visada būti ES vidutiniokė pagal viešąsias paslaugas, bet visą laiką taip amerikietiškai žiūrėti į tą savo mažutį mokesčių perskirstymą ir įsivaizduoti, kad iš tų mažučių pinigų gali būti kažkas padaroma“, – portale „lrt.lt“ publikuotame interviu teigė I.Šimonytė.
„Juolab kad ta pati gynyba, kur visi pritaria, kad reikia procentą gynybai didinti, – gerai, aš nesiginčiju, bet kai kyla klausimas, kas turi apmokėti sąskaitą, tada jau turi Vyriausybė sugalvoti. Vyriausybei, akivaizdu, sugalvoti ir susitarti šitame etape jau būtų sunku, bet vis tiek diskusiją reikės tęsti“, – pabrėžė ji.
I.Šimonytė taip pat aiškino, kad jeigu Vyriausybė būtų pateikusi mokestinių pokyčių paketą greičiau, iš karto po rinkimų, būtų išgirdusi daug kritikos dėl konsultacijų trūkumo ir pastabų neišklausymo. Vis tik, jos nuomone, prie diskusijų dėl reformos bus grįžta po šių metų Seimo rinkimų.
„Finansų ministerija išties užtruko porą metų bandydama kažkaip sutelkti kuo daugiau socialinių ir politinių partnerių, ministrė apėjo frakcijas Seime, pristatinėjo pasiūlymus, bandė kažkaip susirinkti reakcijas, kaip įmanoma būtų galima jas atliepti bent pradinėje stadijoje. Paskui teko išgirsti iš tų pačių kolegų, pas kuriuos buvo eita, kad jie nieko negirdėjo, pirmą kartą mato, kad niekas su jais nekalbėjo, niekas nieko nesakė. Tebūnie tai jų sąžinei“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Buvo labai daug investuota į kažkokio mažiausio konflikto paiešką, bent jau diskusijos pradžioje, ir akivaizdu, kad nebūtinai ta strategija pasiteisino. Bet dabar galima sakyti, kad vis tiek yra paruošti pasiūlymai, dėl kurių turinio, tiesą sakant, išskyrus atskirus niuansus, turbūt labai didelių diskusijų nėra. Todėl manau, kad po kitų metų Seimo rinkimų prie tos diskusijos vienaip ar kitaip vis tiek bus grįžta“, – tikino konservatorė.
