Lietuvą gelbėjo 2009-ųjų pamokos
Pasak I.Genytės– Pikčienės, šiuo metus galima pavadinti atsparumo metais.
„Metų pradžioje išties buvome labai sunerimę, nes stebėdami gana reikšmingus apdirbamosios gamybos nuosmukius, taipogi prastus eksporto rodiklius, kurie yra kertinis Lietuvos ekonomikos lokomotyvas, išties galvojome, kad bendras galutinis metinis rezultatas bus gerokai prastesnis“, – sakė Šiaulių banko vyr. ekonomistė.
Tačiau vangi metų pradžia, pasak pašnekovės, buvo kompensuota daugybės netikėtų, bet palankių aplinkybių. Pavyzdžiui, sėkmingai gautos Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos ar statybų sektorių gelbėjusios inžinerinės paskirties statinių ir atsinaujinančios energetikos plėtros.
Nors gyventojų ekonominiai iššūkiai šiemet neaplenkė, tačiau jau pastebimas gyventojų perkamosios galios atsigavimas. Pastarajam įtakos turėjo atlyginimų augimas.
„Tas infliacijos šleifas, kurį išgyvenome 2022 metais, šiemet vis dar vilkosi, tačiau pradėjo blėsti, o metų viduryje stebėjome netgi mėnesinės defliacijos epizodus. Tai reiškia, kad tas išorinis, ne ekonominės prigimties šokas išties išsikvėpė ir kainų spaudimas palaipsniui atlėgo“, – teigė ekonomistė.
I.Genytės-Pikčienės manymu, ekonominį sunkmetį Lietuva pasitiko išmokusi 2009 metų pamokas, o tai padėjo lengviau išgyventi šiuos metus.
„Tuo metu tiek viešasis sektorius krizę pasitiko skylėtas, tiek ir privatus sektorius turėjo išpūtęs daugelį „burbulų“: nekilnojamojo turto, vartojimo, kredito. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis pasitikus išorinį šoką, tenka labai skausmingai persitvarkyti, adaptuotis ir atgauti konkurencingumą“, – įžvalgomis dalijosi Šiaulių banko vyr. ekonomistė.
Kaip sekėsi pramonei?
Tuo metu V.Janulevičius pastebi, kad Lietuva atrodo neblogai lyginant ir su kaimyninėmis šalimis.
„Estijoje 3 ketvirtis – minus 4 procentiniai punktai nuo BVP. Aišku, mes nesidžiaugiam estų probleminėmis situacijomis, bet, lyginant su ta pačia Estija, Lietuva atrodo kaip tikras čempionas. (...) Manyčiau, kad pramonė, eksportas ir paslaugų eksportas Lietuvoje yra labai stipriai užaugęs, ir tai, šiuo atveju, duoda savo naudų“, – pastebėjo LPK vadovas.
Pašnekovo manymu, Lietuvos ekonomika yra pakankamai gerai diversifikuota – turime daug įvairių sektorių, kurie yra orientuoti į eksportą, negana to, esame darbšti ir versli tauta.
O šių metų ekonominiams rezultatams daug įtakos turėjo sėkmingas 2022 metų įdirbis – V.Janulevičius primena, jog tais metais pagal eksporto augimo apimtis Lietuva buvo lyderė.
Priduriama, kad pagrindine Lietuvos eksporto rinka išlieka ES, tačiau norint užtikrinti stabilumą kitiems metams, reikia atsižvelgti į keletą veiksnių.
„Tai yra prieiga prie kapitalo – pagal Europos Centrinio Banko (ECB) statistiką, Lietuvoje ji yra prasčiausia ir brangiausia tarp visų ES šalių. Taip pat, mums labai svarbūs energetiniai kaštai. Jeigu šiuos dalykus sutvarkysime, aš manau, mes ilguoju periodu galime išlikti pozityviai eksportuojantys, su mažiausiu CO2 pėdsaku“, – teigė LPK vadovas.
Priduriama, kad norint konkuruoti su kitomis šalimis ir padidinti našumą, Lietuva turėtų investuoti ir į automatizavimą bei skaitmenizavimą. Mat, pagal robotų skaičių Lietuvos ir ES pramonė nusileidžia Azijos ir Amerikos žemynams.
Ko galima pasimokyti iš Vokietijos?
Kalbėdama apie ateitį, I.Genytė-Pikčienė pamini, jog kol Europa neturės savo diversifikuoto energetikos generacijos balanso, savo energetinių išteklių ir bus labai priklausoma nuo importo, tol nebus galima kalbėti apie energetinį saugumą.
„Turime valdyti sąnaudas, kad būtų suvaldytos ir tos energetikos kainos. (...) Vokietijos pramonės gamybos apimtys, jų dinamika pastaruosius penketą metų rodo, kad Vokietija stagnuoja. Ir būtent energetinis šokas, kurį paserviravo Rusija, buvo labai reikšmingas Vokietijos pramonei, nes energetikai imlios pramonės šakos dabar gamina apie 15 proc. mažiau nei, berods, 2015 metais“, – pavyzdį pateikė Šiaulių banko vyr. ekonomistė.
Pabrėžiama, jog Vokietija yra pagrindinis visos Europos eksportuotojas ir gamintojas, todėl šios šalies pramonės konkurencingumas ir ateities perspektyvos visam regionui yra be galo svarbios.
Kalbėdama apie bendrą ekonominę situaciją kitąmet, I.Genytė-Pikčienė sako, jog ekonomika nesieks savo potencialaus augimo – augs vangiau negu galėtų.
Nors finansų rinkose tikimasi, kad palūkanų normos bus mažinamos pavasarį, centriniai bankai tokių lūkesčių neskatina. Todėl, pasak Šiaulių banko vyr. ekonomistės, aukštumose esanti palūkanų normų tąsa dar kurį laiką veiks ir eksporto rinkas, ir pačius gyventojus.
Tačiau netrūks ir pozityvių ženklų – esą gyventojų finansinę situaciją gerins infliacijos grįžimas į sveiką lygį, nuo šių metų pradžios keliama minimali mėnesinė alga ir didinamos pensijos.
„Tie impulsai prognozuoja, kad perkamoji galia šiais metais ir toliau atsities, ir situacija gyventojams gerės“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.
Įspėja dėl palūkanų normų mažinimo
Kalbėdamas apie palūkanų normas, V.Janulevičius įspėja – jei šios nepradės mažėti vasarą, ES atsiras struktūrinių problemų. Esą nerimą kelia tai, kad viena didžiausių ES prekybos partnerių – Kinija – stabiliai mažina palūkanų normas.
„Šiai dienai palūkanų normos Kinijoje yra dvigubai mažesnės nei ES, o tai skatina daugiau gaminti. (...) Skatinimo priemonės yra didžiulės, vadinasi, kiniška produkcija spaus visą ES su savo prekėmis toliau“, – pastebi LPK vadovas.
Kadangi nėra galimybės paveikti ECB sprendimų, pašnekovas siūlo telkti pastangas naujų investicijų Lietuvoje pritraukimui.
„Aš sakyčiau, kad investicijose į Lietuvą mes ženkliai atsiliekame. Praeitų metų statistika rodo, kad mes esame vos ne 5 kartus mažiau patrauklūs nei lenkai, 3 kartus mažiau patrauklūs nei latviai ar estai. Tai stebina.
Vadinasi, mes turime stimuliuoti toliau, kad investicijos mūsų pačių žmonių, užsienio investuotojų eitų į Lietuvą. Nes dabar tie visi projektai, kuriais mes džiaugiamės, naujų gamyklų statyba, tai yra tai, kas buvo suplanuota prieš 3–4 metus“, – pabrėžė V.Janulevičius.
