„Du pagrindiniai projektai, kurie „arčiau žmogaus“, tai yra Mokėjimų įstatymas, kur nustatomas naujas būdas, kaip skaičiuoti žmogui bankuose mėnesinį aptarnavimo mokestį už jo sąskaitas, jį bus siūloma sumažinti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
„Kitas įstatymas susijęs su problema, kuri išaiškėjo jau turbūt tuomet, kai Europos Centrinis Bankas stipriai palūkanų normas, pamatėme, kad Lietuvoje beveik visos paskolos yra paimtos kintamomis palūkanų normomis ir bankai praktiškai nesiūlo fiksuotų palūkanų normų. Tai atnešime įstatymą, kad būtų įpareigotos kredito institucijos pasiūlyti realią alternatyvą, kad žmonės patys galėtų patys apsispręsti nori turėti kintamas ar fiksuotas palūkanas“, – sakė ji.
Lietuvos Bankas (LB) siūlo įpareigoti būsto paskolos kredito davėją vartotojui pasiūlyti bent dvi alternatyvas – su kintamąja palūkanų norma bei su bent 5 m. fiksuotąja palūkanų norma pagrįsta kaina arba kitokiu apsidraudimu nuo svyravimų. Pasiūlymai būtų pateikiami atlikus vartotojo kreditingumo vertinimą, pateikiant standartinę informaciją ir paaiškinant jos turinį.
Taip pat siūloma nustatyti rekomendaciją, kad esamos kredito sutarties keitimo mokestis, neturėtų būti didesnis nei naujos sutarties sudarymo pas tą patį kredito davėją mokestis.
Be to numatoma įpareigoti kredito davėjus reguliariai informuoti esamus klientus apie rinkoje vyraujančias būsto paskolų palūkanų normas ir refinansavimo galimybę.
LB duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 95 proc. visų būsto paskolų mažų palūkanų aplinkoje buvo suteikiamos kintamomis palūkanomis. Dėl to tokie paskolų turėtojai labai greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja. Tuo tarpu daugumoje Vakarų Europos šalių dominuoja paskolos, kurių palūkanos fiksuojamos ilgesniam nei metų terminui.
Lietuvoje bankai lig šiol nebuvo linkę aktyviai siūlyti paskolas fiksuotomis palūkanomis, o itin riboto kiekio paskolų, suteiktų fiksuotomis palūkanomis, kaina Lietuvoje yra viena didžiausių euro zonoje.
Taip pat, remiantis LB duomenimis, Lietuvoje nėra paplitęs ir būsto paskolų refinansavimas, nors gali būti naudingas vartotojams. Tai ypač aktualu tiems, kurie sutartis sudarė 2018–2021 m., kai bankų maržos buvo didesnės, jų paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio.
