Trečdalis žmonių Lietuvoje yra patenkinti savo finansine padėtimi. Tokius rezultatus rodo baigiantis metams atlikta SEB banko apklausa.
„Didelių poreikių neturiu, užtenka tiek, kiek turiu. Neišlaidauju“, – kalbėjo šnekinta praeivė.
„Visą gyvenimą dirbau, stengiausi. Šiuo metu esu pensininkė, pensija normali, galima pragyventi“, – atviravo kita.
„39 proc. gyventojų nesitiki, kad pajamos augs ar kažkaip keisis. 29 proc. vis tik tikisi, kad pajamos turėtų augti kitais metais. Apie 16 proc. sako, kad netgi turėtų mažėti. Labai panaši dalis gyventojų teigia, kad šiandien nesijaučia pakankamai saugūs ar iš savo dabartinių pajamų negali patenkinti dabartinių poreikių“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė SEB banko asmeninių finansų specialistė Sigita Strockytė-Varnė.
Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad praėjusius metus baigėme optimistiškai. Anot jo, šie metai žada gerų pokyčių.
„Visų pirma, palūkanų mažėjimas. Klausimas, kaip greitai tai bus, gal tai bus balandį, gal gegužę, bet svarbu tendencija – šiais metais galima tikėtis kokiais 0,75–1 proc. sumažėjusių palūkanų“, – aiškino M.Dubnikovas.
Sumažėjus palūkanoms, tikėtina, atsigaus nekilnojamojo turto rinka. Gyventojų lūkesčiai ir nuotaikos keisis.
„Žmonės gali sumokėti savo įmokas už potencialius pirkinius, bet jie bijo tendencijos, kuri vyravo 2023 metais, kai staigiai palūkanos kilo virš 4 proc. Tai atėmė norą svarstyti būsto įsigijimą“, – teigė M.Dubnikovas.
Kad lietuviai, tikėtina, gyvens geriau, rodo augančios pajamos. SEB bankas prognozuoja, kad šiais metais vidutinis darbo užmokestis turėtų didėti beveik 9 proc.
„Šiais metais vidutinis darbo užmokestis turėtų augti, tik šiek tiek lėtesniais tempais, apie 8,5 proc. Analitikai primena, kad minimali mėnesinė alga turėtų augti apie 10 proc., pensijos ūgtelti apie 12 proc.“, – sakė S.Strockytė-Varnė.
Staigaus maisto kainų kritimo, anot ekonomistų, tikėtis dar anksti. Tiesa, gali atpigti pieno produktai. Paslaugų sektoriuje, prognozuojama, kainos kils.
„Tikėtis, kad kainos grįš į tokias, kurios buvo prieš porą metų, yra praktiškai neįmanoma, nes per tą laiką atlyginimai padidėjo virš 20 proc.“, – aiškino M.Dubnikovas.
Didžiausią nerimą kelia neapibrėžtumas dėl geopolitinės situacijos. Ekonomistas kalba tiek apie Ukrainos, tiek apie Izraelio karo padarinius pasaulio ekonomikai.
„Nervus gadina užpultas Izraelis bei iškilusios grėsmės Raudonojoje jūroje, kur laivai yra priversti plaukti papildomą pusę mėnesio tam, kad iš Azijos pasiektų Europą. Jie priversti plaukti ne per Raudonąją jūrą, o apiplaukti visą Afrikos žemyną ir taip sugaišti papildomo laiko bei patirti kaštų, kas irgi šiek tiek mums atsilieps šiais metais“, – mano M.Dubnikovas.
Ekonomistai prognozuoja – infliacija kitąmet turėtų išlikti panaši. Dabar išankstinė gruodžio metinė infliacija nesiekia 2 procentų, o praėjusį gruodį ji buvo 20 proc. Infliacijos pikas pasiektas praėjusių metų rugsėjį – metinė infliacija tada viršijo 24 proc.
