Taip baigiantis 2023-iesiems padėtį apibūdino Lietuvos banko (LB) vadovas G.Šimkus.
LB vertinimu, pernai šalies BVP susitraukė vos 0,2 proc., palyginti su 2022 metais, nors rugsėjo mėnesį prognozuota, kad šis rodiklis bus kiek prastesnis – nuosmukis sieks 0,6 procento.
Tačiau šių metų ūkio augimo LB prognozės šiek tiek kuklesnės nei prieš kelis mėnesius – numatoma, kad BVP padidės ne 2,1 proc., o 1,8 procento.
Vis viena tai žingsnis pirmyn. Ekonomikos sąstingio pabaigą pranašauja ir pastaruosius tris mėnesius stebimas ūkio pagyvėjimas.
Visa tai rodo, kad Lietuvos ekonomika yra gana atspari neigiamam globalių konfliktų poveikiui, verslas geriau nei per ankstesnes krizes pasirengė sunkmečiui.
Pirmiausia dėl to šalyje gali augti užimtumas ir realiosios gyventojų pajamos – LB duomenimis, pernai darbo užmokestis pakilo 12,2 proc., o infliacija smarkiai nusirito žemyn ir praėjusį lapkritį, nedaug viršijusi 2 proc. ribą, buvo maždaug dešimt kartų menkesnė nei užpernai tokiu pat laiku.
Vis dėlto ši statistika lyginama su labai aukštai pašokusiomis 2022 metų kainomis, todėl realiosios gyventojų pajamos, atsižvelgus į perkamąją galią, dar nesiekia aukščiausio lygio, pasiekto 2021 m., nors jau 8 proc. viršijo ikipandeminių 2019-ųjų rodiklį.
Svarbiausiu Lietuvos ekonomikos varikliu buvęs eksportas pernai susitraukė. Tai vertė pramonę kiek mažinti apsukas, bet pastaruosius tris mėnesius gamyba toliau nesmuko net ir labiausiai nukentėjusiuose baldų, medienos, plastiko sektoriuose.
Šalyje neauga nedarbas, dabar nedaug viršijantis 6 proc., – tai tiek pat, kiek ir prieš pandemiją 2019 metais. Vadinasi, įmonės stengiasi išsaugoti darbuotojus net ir sumažėjus eksportui, o tai rodo, kad gamintojai viltingai žvelgia į šiuos metus ir tikisi, jog jų produkcijos paklausa didės.
Kai verslui išorės sąlygos nepalankios, ekonominio nuosmukio gali padėti išvengti vidaus vartojimas.
Kita vertus, sunkmečiu žmonės mažiau išleidžia, nes baimindamiesi dėl ateities ima labiau taupyti, vengia skolintis, ypač jei taip smarkiai, kaip pastaraisiais metais, išauga paskolų kaina.
Natūralu, kad Lietuvoje vidutinis vieno gyventojo vartojimas smuktelėjo, palyginti su sočiausiais 2021 metais, bet dabar jau siekia 2019-ųjų lygį.
Koks vartojimui labai svarbus visuomenės nuotaikų barometras pradedant šiuos metus?
Į tai atsako „Lietuvos ryto“ užsakymu nuo 1995-ųjų vykdoma „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Asmeniškai sėkmingus praėjusius metus pavadino 33 proc. apklausos dalyvių. Tai geriausias rodiklis nuo pasaulį ištikusios pandemijos laikų.
Lietuvoje tik ikipandeminiais 2019 metais optimistų buvo dar 10 proc. daugiau. Tuomet ir gyventojų perkamoji galia sparčiai kilo. Aišku, tai atsiliepė žmonėms vertinant asmeninę sėkmę.
Paprastai asmeninės sėkmės rodiklis būna aukštesnis už atitinkamą šalies vertinimą, bet nesėkmingesniais Lietuvai metais smunka ir žmonių požiūris į savo šeimos gerovę.
Praėjusius metus sėkmingus Lietuvai vadino tik 13 proc. šalies žmonių. Dar prastesni jiems atrodė tik pandeminiai ir rekordinės infliacijos 2020–2022 metai, bet, išskyrus šį laikotarpį, per dešimtmetį tai pesimistiškiausias vertinimas.
Nesėkmingi šaliai 2023-ieji atrodė net 43 proc. apklausos dalyvių.
Beje, žmonių nuomone, Lietuvai praėję metai dar buvo ne tokie prasti, palyginti su kitomis šalimis, – nesėkmingais pasauliui juos vadino net 60 proc. lietuvių, o sėkmingais – vos 5 procentai.
Tokioms nuostatoms tikriausiai įtaką darė ne tik tebesitęsiančios kautynės Ukrainoje, bet ir Izraelio karas su „Hamas“ teroristais.
Užpernai lietuvius ypač baugino kuro ir kitų žaliavų brangimas, todėl 2022-ųjų vertinimai pasauliniu mastu buvo dar šiek tiek blogesni. Dabar nerimas dėl šildymo, elektros, dujų kainų kiek atlėgo, bet sustiprėjo nesaugumo, karo grėsmės pojūtis, o tai paskatino žmones vėl itin niūriai apibūdinti, kokie praėję metai buvo visam pasauliui.
Šiaip ar kitaip, apklausa parodė, kad daugiau žmonių tikisi ir Lietuvai, ir visam pasauliui kiek geresnių šių metų.
Pesimistinių prognozių kiek sumažėjo, optimizmo padaugėjo.
Lietuvai sėkmingų 2024-ųjų tikisi 19 proc. žmonių – 6 proc. daugiau, nei taip įvertino praėjusius metus. Pasauliui kitąmet sėkmę prognozuoja beveik tiek pat lietuvių kaip ir savo šaliai – 17 proc. O tai 12 proc. optimistiškesnis nei praėjusių metų vertinimas.
Tiesa, pesimistinių nuomonių daugiau nei optimistinių: nesėkmingus šiuos metus pasauliui prognozuoja 35 proc. lietuvių, o Lietuvai dar truputį daugiau – 37 procentai.
Gerai žinoma, kad visuomenės lūkesčiai veikia tikrovę, todėl neretai ir išsipildo, pirmiausia ekonomikos srityje.
Suprantama, geopolitinių konfliktų lietuviai nei numatyti, nei daryti jiems įtakos savo nuotaikomis negali, bet vildamiesi, kad šie metai bus bent truputį geresni tiek pasauliui, tiek Lietuvai, tiek ir jų šeimoms, galbūt padės šaliai įveikti sąstingį.
Gyventojų apklausos, regis, rodo, kad visuomenės viltys sulaukti geresnių laikų, nors dar nedrąsiai, pamažu stiprėja.
