Pasaulinę prekybą ir investicijas ir toliau slopins konfliktai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Neatsižvelgiant į ekonomikos rezultatus per pandemiją, šis 2,4 proc. augimas būtų silpniausias nuo 2008–2009 m. ekonominės krizės.
Pasaulio Banko vyriausiasis ekonomistas Indermitas Gillas sakė: „Artimiausiu metu ekonomikos augimas išliks silpnas, dėl to daugelis besivystančių šalių, ypač skurdžiausių, atsidurs spąstuose“.
Jo teigimu, šios šalys susidurs su daugybe problemų, vienos jų – paralyžiuojantis skolų lygis ir sunkumai gaunant maisto – jo sunkiai gaus vienas iš trijų gyventojų.
Jis pridūrė, kad vangus yra ir pasaulinės prekybos augimas.
Perspėjama, kad Izraelio ir „Hamas“ karo pasekmės labai padidino geopolitinę riziką. Pagrindinių laivybos maršrutų sutrikimas dėl atakų Raudonojoje jūroje padidino infliacinių kliūčių tikimybę.
JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas sausio 8 d. kelionėje po regioną išreiškė politinį susirūpinimą dėl kylančių kainų. Jis teigė, kad išpuoliai sutrukdė arba nukreipė beveik 20 proc. laivų. Tai didina maisto, degalų, vaistų ir humanitarinės pagalbos gabenimo išlaidas ir trukmę.
Ir tai prasidėjo tuo metu, kai viso pasaulio centriniai bankai buvo bepradedą džiaugtis beveik įveikta infliacija – ji šiuo metu artėja prie numatytų 2 proc., dėl to dar šiais metais tikimasi palūkanų mažinimo.
Pabrėžiama, kad turtingesnės šalys geriau atsigauna po pandemijos nei skurdesnės.
„Prognozuojame, kad 2024 m. pabaigoje visų išsivysčiusių šalių pajamos vienam gyventojui bus didesnės nei prieš pandemiją“, – sakė I.Gillas.
Tačiau jis pridūrė, kad besiformuojančios ekonomikos šalyse vidutinės vieno gyventojo pajamos sudarys 75 proc. pajamų, buvusių iki COVID-19, o pačiose skurdžiausiose šalyse – vos 66 proc.
Nemažai susirūpinimo kelia skurdžiausių pasaulio šalių maisto kainos, ypač atsižvelgiant į praėjusiais metais 27 proc. pabrangusius ryžius. Visgi spėjama, kad dėl gausių kitų grūdų atsargų vidutinės maisto kainos šiemet nukris 1 proc.
Kaip rašo BBC, Kinija ir toliau kenčia nuo vartotojų nenoro leisti pinigų parduotuvėse. Prognozuojama, kad kartu su didžiulėmis skolomis probleminiame nekilnojamojo turto sektoriuje ekonomika čia augs tik 4,5 proc.
Tai būtų žemiausias augimas per kelis dešimtmečius, net nesiekiantis kuklaus 5 proc. tikslo, kurį vyriausybė nustatė 2023 m. Be to, užsienio bendrovės į Kiniją investuoja mažiau.
„Šis lėtėjantis Kinijos augimas sukelia priešpriešinį vėją kitoms išsivysčiusioms ekonomikoms, ypač toms, kurioms Kinija yra pagrindinė prekybos partnerė“, – sakė I.Gillas.
Pasaulio Bankas prognozuoja, kad laikotarpis nuo 2019 iki 2024 m. sudarys lėčiausią pasaulio ekonomikos augimo penkmetį per 30 metų.
Tačiau esama ir optimizmo, kad šios prognozės gali pagerėti, jei vyriausybės labiau skatins investicijas, ypač iš privataus sektoriaus. Jų prireiks sprendžiant iššūkius, įskaitant klimato kaitą ir pokyčius energetikoje.
Parengta pagal BBC.
