Praėjusį mėnesį Dubajuje baigėsi Jungtinių Tautų klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimas COP28, kurio metu beveik 200 valstybių pirmą kartą istorijoje pritarė raginimui visame pasaulyje atsisakyti iškastinio kuro.
„2023 metais atsinaujinančiosios energijos pajėgumų, kuriais buvo papildytos energetikos sistemos visame pasaulyje, kiekis išaugo 50 proc. ir siekė beveik 510 gigavatų, o tris ketvirtadalius papildomų pajėgumų sudarė saulės energija iš fotovoltinių jėgainių“, – sakoma energetikos priežiūros institucijos pranešime.
TEA teigimu, didžiausias augimas įvyko Kinijoje, kuri 2023 metais pradėjo generuoti tiek pat saulės fotovoltinės energijos, kiek visas pasaulis 2022-aisiais, o Kinijos vėjo jėgainių kiekis per metus išaugo 66 proc.
„Atsinaujinančiosios energijos pajėgumų augimas Europoje, JAV ir Brazilijoje taip pat pasiekė rekordines aukštumas“, – teigiama sektoriaus ataskaitoje.
TEA vadovas Fatihas Birolis teigė, kad iš ataskaitos matyti, jog „esant dabartinei politikai ir rinkos sąlygoms, pasauliniai atsinaujinančiosios energijos pajėgumai iki 2030 metų jau gali padidėti du su puse karto“.
„To dar nepakanka, kad būtų pasiektas COP28 tikslas patrigubinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių kiekį, bet mes artėjame prie jo, o vyriausybės turi priemonių, reikalingų atotrūkiui sumažinti“, – pridūrė jis.
F. Birolis sakė, kad sausumos vėjo ir saulės fotovoltiniai įrenginiai šiuo metu yra pigesni už naujas iškastinio kuro jėgaines ir už esamas iškastinio kuro elektrines daugelyje šalių.
„Svarbiausias iššūkis tarptautinei bendruomenei – sparčiai didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimą ir diegimą daugumoje besiformuojančios ir besivystančios ekonomikos šalių“, – sakė jis.
„Nuo to priklausys sėkmė siekiant tikslo patrigubinti“, – pridūrė F. Birolis.
