Jei situacija nepasikeis, padarinius pajus visas pasaulis: kaip vertinti įtampą Raudonojoje jūroje Papasakojo, ką išgyvena sukilėlių taikiniais tapusios laivų įgulos

Dėl hučių keliamų neramumų situacija Raudonojoje jūroje išlieka įtempta. Siekiant išvengti saugumui kylančio pavojaus, laivai renkasi ilgesnį maršrutą, tačiau dėl to atitinkamai kyla ir laivybos kainos. Jei padėtis šiame regione nepasikeis per artimiausius kelis mėnesius, padarinius pajus visas pasaulis, rašo bbc.com.

Dėl hučių keliamų neramumų situacija Raudonojoje jūroje išlieka įtempta.<br>Lrytas.lt koliažas.
Dėl hučių keliamų neramumų situacija Raudonojoje jūroje išlieka įtempta.<br>Lrytas.lt koliažas.
Siekiant išvengti saugumui kylančio pavojaus, laivai renkasi ilgesnį maršrutą, tačiau dėl to atitinkamai kyla ir laivybos kainos.<br>Scanpix.
Siekiant išvengti saugumui kylančio pavojaus, laivai renkasi ilgesnį maršrutą, tačiau dėl to atitinkamai kyla ir laivybos kainos.<br>Scanpix.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2024-01-23 21:16, atnaujinta 2024-01-23 21:17

Įgulą lydi nuolatinis nerimas

Kapitonas Chiragas, kuris dėl saugumo nenorėjo atskleisti nei savo vardo, nei laivo pavadinimo, pasakoja, kad tą dieną, kai buvo vykdomi oro antskrydžiai, bendrovė liepė jam parengti evakuacijos planą – taip būtų galima patekti į saugią vietą. Tačiau galiausiai jo neprireikė.

Vis dėlto kapitonas neslepia – kartu su įgula jis nerimauja dėl nuolatinių išpuolių prieš komercinius laivus Raudonosios jūros regione. Išlikti psichologiškai ramiems tokiomis aplinkybėmis – itin sudėtinga.

„Situacija gana bauginanti. Iš tikrųjų, ji pavojinga.

Įgulos saugumas, jos gyvybė – tai svarbiausia. O po to – laivo ir aplinkos saugumas“, – iš savo laivo Adeno įlankoje BBC pasakojo Chiragas.

Kapitonas priduria, jog nuolatinį nerimą jaučia ir jo šeima.

„Ji visą laiką bijo ir su nerimu meldėsi, kad laivas saugiai išplauktų iš šios teritorijos“, – teigė jis.

Pasak pašnekovo, išgąstis sukaustęs ir kitų laivų įgulas, su kuriomis jam teko kalbėtis.

Ilgalaikį atsparumą esamiems pavojams esą užtikrintų galimybė laivus valdyti nuotoliniu būdu, tačiau tai galėtų įvykti dar bent po 50 metų. Todėl kol kas Chiragas ir jo įgula džiaugiasi, kad gali apiplaukti pietinę Afrikos dalį:

„Mums reikia tik orų prognozių ir tos vietovės žemėlapių, kad galėtume saugiai plaukti.“

Tapo turistų traukos objektu

Jau nuo lapkričio Irano remiami hučių sukilėliai Jemene ne kartą bandė patekti į laivus arba pataikyti į juos raketomis.

Nepaisant JAV (Jungtinių Amerikos Valstijų) ir Jungtinės Karalystės (JK) pradėtų oro antskrydžių, hučiai pažadėjo ir toliau atakuoti pasaulinei prekybai gyvybiškai svarbų maršrutą. Pastarosiomis savaitėmis raketos pataikė į kelis laivus, tačiau apie sužeistuosius nebuvo pranešta.

Teigiama, kad beveik 1,9 mln. vyrų ir moterų visame pasaulyje dirba laivuose. Per vandenynus jie gabena maždaug 90 proc. visų pasaulio prekių.

Jungtinių Tautų Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) generalinis sekretorius Arsenis Dominguezas sako, kad nors pastarųjų įvykių kontekste daug dėmesio skiriama tam, kaip išpuoliai atsilieps globalinei ekonomikai, jūrininkų gerovė išlieka svarbiausia.

„Tai jūrininkai, kurie diena iš dienos ten dirba. Turime prisiminti, kad šiuo atveju jie yra nekaltos aukos. Jie yra tokie pat žmonės, kaip ir jūs ar aš“, – sakė pastarasis.

Skelbiama, kad pirmasis hučių užpultas laivas buvo lėktuvnešis „Galaxy Leader“. Laivą kartu su jo įgula hučių sukilėliai vis dar laiko Jemene. Ten laivas paverstas turistų traukos objektu.

Anot A.Dominguezo, „užkulisiuose vyksta daug diplomatijos“, kad būtų užtikrintas laivo ir jo įgulos paleidimas.

Kaip tai atsilieps ekonomikai?

Nors atrodė, kad didžiausias kainų kilimas jau praeityje, finansinių paslaugų grupė „Allianz“ turi prastų žinių dėl ekonominės situacijos pasaulyje. Esą jei sukilėlių Raudonojoje jūroje sukelta krizė tęsis kelis mėnesius, pasaulinė infliacija gali padidėti iki 5,1 proc.

Šį padidėjimą lemtų išaugę laivybos tarifai – pastarieji auga dėl papildomų išlaidų, kurias patiria pramonė, nes vengdami Raudonosios jūros, laivai renkasi ilgesnį ir saugesnį maršrutą aplink pietinę Afrikos dalį.

Papildomos išlaidos yra susijusios su didesniu įgulos darbo užmokesčiu, išaugusomios degalų sąnaudomis bei karo rizikos draudimu, kurio reikia laivams, plaukiojantiems Raudonosios jūros regione.

Štai draudimo brokerio „Marsh“ duomenimis, nuo gruodžio pradžios tarifai padidėjo net 70 kartų. Įmoka už 100 mln. dolerių vertės konteinerių laivo draudimą nuo 10 tūkst. dolerių išaugo iki maždaug 700 tūkst. dolerių.

„Tai reikšmingi pokyčiai, atsižvelgiant į strateginę šio regiono, kaip pagrindinio jūrų kelio pasaulinei prekybai ir tiekimo grandinėms, svarbą“, – sako „Marsh“ atstovas Marcusas Bakeris.

Teigiama, jog vis daugiau įmonių šiuo metu susiduria su prekių ir žaliavų pristatymo vėlavimais. Apie vėlavimus praneša tokios bendrovės, kaip „Danone“, „Michelin“ ar „Ikea“.

Tačiau Danijos laivybos milžinės „Maersk“ vadovas Vincentas Klerkas BBC sakė, kad šiuo metu nėra kitos išeities, kaip tik plaukti į pietus nuo Gerosios Vilties kyšulio.

„Turime laivų, kurie yra apšaudomi. Turime kolegų, kurių gyvybėms gresia pavojus, kai tai nutinka. Mes tiesiog negalime pateisinti plaukimo per šias pavojingas zonas“, – teigė V.Klerkas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: ką reiškia „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą?