1. Darbo sutartis
Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, Valstybinės darbo inspekcijos, Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė sako, kad darbuotojas darbą pradėti gali tik po to, kai yra pasirašoma darbo sutartis. Ji turi būti sudaryta raštu bei pateikiama dviem egzemplioriais. Vienas iš jų skirtas darbuotojui, kitas – darbdaviui. Darbo sutartį būtina sudaryti lietuvių kalba, o jei darbuotojas užsienietis – dar ir kita jam suprantama kalba.
Tiesa, anot VDI atstovės, pasirašyta darbo sutartis dar nėra legalaus įdarbinimo garantas.
„Apie sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą darbdavys privalo pranešti „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Jeigu tokia informacija nebuvo perduota, iškyla klausimas dėl pasirašytos darbo sutarties legalumo – juk, kol nėra pranešimo, tol nėra pradedamos skaičiuoti valstybinio socialinio draudimo įmokos“, – sako I. Piličiauskaitė-Dulkė
Patikrinti, ar darbdavys reikalingoms institucijoms pranešė apie įdarbinimą, galima prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros.
2. Bandomasis laikotarpis
Nors tai nėra privaloma, o tik papildoma darbo sutarties sąlyga, tačiau neretoje jų atsiranda punktas apie bandomąjį laikotarpį. Ievos Piličiauskaitės-Dulkės teigimu, Darbo kodeksas numato galimybę patikrinti, ar darbuotojas tinka darbui, taip pat – ar darbas tinka darbuotojui. Tačiau ji akcentuoja, kad toks pasibandymų terminas negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai, o jeigu sudaroma terminuota darbo sutartis trumpesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai).
„Esame susidūrę su ne vienu pavyzdžiu, kuomet darbdavys darbuotojui darbo vietą pasiūlo išmėginti dar nepasirašius darbo sutarties. Norėčiau pabrėžti, kad visos užduotys, kurias darbdavys skiria darbuotojui prieš įdarbinant, gali būti tik simuliacinės. Tuo tarpu aktyviai įsitraukti į darbdavio skiriamus realius darbus ir praktiškai pasitikrinti, ar darbo vieta tinka, galima tik bandomuoju laikotarpiu. Kitu atveju, tai bus priskiriama pažeidimui, už kurį skiriama piniginė bauda“, – sako VDI specialistė.
3. Atlyginimo lapeliai – kas mėnesį
Pasak jos, tam, kad atsiskaitymas už darbą vyktų skaidriai, darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas.
Taip pat darbuotojas turi būti informuotas apie dirbto darbo laiko trukmę. Atskirai turi būti nurodoma ir viršvalandinių darbų ar atostogų trukmė.
4. Už viršvalandžius – mokėti privaloma
Dar vienas dažnai pasitaikantis, grubus pažeidimas, anot Ievos Piličiauskaitės-Dulkės, yra viršvalandžių nedeklaravimas.
„Jeigu darbuotojas dirbo viršvalandžius, naktį, šventinę ar poilsio dieną – jeigu ji nebuvo nustatyta pagal grafika, o darbo laiko apskaitos dokumentuose dirbto laikas nėra pažymėtas – tai yra dar vienas pažeidimas dėl, kurio darbdavys gali užsitraukti baudą“, – sako specialistė.
5. Kaip apskaičiuoti atostoginių sumą?
Kiekvienam pagal darbo sutartį įdarbintam darbuotojui priklauso kasmetinės atostogos, už kurias darbuotojui yra mokami atostoginiai.
„Atostoginių suma už vieną darbo diena yra lygi vidutiniam darbuotojo dienos darbo užmokesčiui. Jis yra paskaičiuojamas pagal trijų paskutinių mėnesių darbo užmokesčio dydį ir dirbtą laiką. Kuo daugiau darbuotojas tais mėnesiais uždirbo, tuo didesnis bus jo asmeninis vidurkis ir atostoginiai. Jie yra išmokami prieš atostogų pradžią arba darbuotojui prašant kartu su darbo užmokesčiu“, – sako Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Pasak jos, jeigu esate sukaupęs atostogų dienų, tačiau darbdavys jų naudoti neišleidžia – tai yra ginčas dėl kurio galite kreiptis į VDI.
VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo ar poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5 213 9772 arba VDI svetainėje užpildžius pranešimo dėl nelegalaus darbo formą – ją galite rasti čia. Daugiau informacijos www.vdi.lt.
