Tikimasi, kad per penkerius metus atsiras tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Jungtines Amerikos Valstijas.
Šiemet daugiausia dėmesio skiriama skrydžiams tarp Lietuvos ir Vokietijos.
„Mums tikrai svarbu dėl brigados. Į Miuncheną, jau dabar galima pasakyti, dažnis didės“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Anot susisiekimo ministro, apie nacionalines oro linijas kol kas negalvojama, tačiau Lietuva mąsto iš Latvijos skrydžių bendrovės „AirBaltic“ įsigyti akcijų šių metų pabaigoje.
„Na, pasakysiu, jau esu turėjęs du pokalbius su Latvijos susisiekimo ministru apie galimybę Lietuvai įsigyti dalies „AirBaltic“ akcijų paketą. Bet tokiu atveju sąlyga turėtų būti tokia, kad dalis lėktuvų turėtų stovėti ir bazuotis čia ir operuoti iš Lietuvos“, – aiškino M.Skuodis.
Per trisdešimtmetį sostinės oro uostas išsiplės ir galės per metus priimti beveik 20 milijonų keleivių. Šiam tikslui pasiekti kasmet keleivių srautas turėtų augti 4 proc.
Oro uostui plečiantis prireiks daugiau darbuotojų, jų Vilniaus oro uoste jau trūksta.
Į statomą Vilniaus oro uosto išvykimo terminalą Vyriausybė investavo 70 milijonų eurų. Planuojama, kad trisdešimtmečio oro uostų plėtros planus finansuos pati bendrovė. Vyriausybė papildomų lėšų skiria tik skrydžiams skatinti. Pernai šį kapitalą ministerija padidino 3 milijonais eurų.
„Šiais metais skrydžių skatinimui turime apie 6 mln. eurų, grynai iš Susisiekimo ministerijos finansų pusės. Oro uostai turi erdvės įgyvendinti rizikos pasidalinimo modelį“, – teigė M.Skuodis.
„Padidėjusi pagalvės rinkliava, pinigai kaupiami, kad mes galėtume užtikrinti oro susisiekimo srautų didėjimą, kas labai svarbu augančiam ir stiprėjančiam miestui.
Savo ruožtu, miestas iš tikrųjų ruošiasi investuoti į aplinkinę susisiekimo infrastruktūrą, gerinti susisiekimą tiek keliais, automobiliais, tiek ir viešuoju transportu, tam, kad būtų kuo patogiau atvažiuoti ir išvažiuoti iš oro uosto“, – kalbėjo Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Atsiradus galimybei grąžinti skrydžius į Ukrainą, keleivių per metus padaugėtų puse milijono, sako oro uostų vadovas Simonas Bartkus.
„2019 metais fiksavome, kad per metus tarp Lietuvos ir Ukrainos skraidė 300 tūkst. keleivių. Dabar tokių skrydžių galimybės nėra. Aš asmeniškai tikiu, kad tuo metu, kai atsiras galimybė tuos skrydžius vėl organizuoti, iš karto atsiras pusės milijono keleivių šuolis“, – manė jis.
Per pastaruosius kelerius metus numatoma tobulinti ir plėsti visų trijų Lietuvos oro uostų infrastruktūrą.
