Ne visi gyvena gerai
Kaip minėjo T.Povilauskas, geriausi metai ūkininkams turbūt buvo 2022 m., kai buvo žemės ūkio kultūrų prekių kainų rekordai ir finansiniai rezultatai – istoriškai geriausi. Tuo metu 2023 m. nebebuvo tokie sėkmingi, nors nebuvo ir patys prasčiausi.
„Iš tų reikalavimų, ką girdėjau, turbūt logiškiausias ir vienintelis yra tai, kad suskystintų naftos dujų akcizas buvo pernelyg daug padidintas“, – teigė ekonomistas.
Galima suprasti tokio sprendimo logiką, bet kyla klausimas, kodėl tokia veiksmų seka ir kodėl taip greitai. Tačiau siunčiamas signalas iš valdžios, kad sprendimas bus dar koreguojamas.
Skundžiasi mažesni ir smulkesni ūkiai, kurie valdo iki 50 ha plotus. Tuo metu turintys kelis šimtus hektarų gali gyventi gan gerai, turint omenyje ir tai, kad turto vertė kyla ir jau yra gerokai padidėjusi, nors pajamos ir svyruojančios.
Koks žemės ūkio vaidmuo Lietuvos ekonomikoje? Kadangi šalis daug eksportuoja žaliavų, taip yra sukuriamos darbo vietos ir pajamos visai logistikos grandinei: geležinkeliams, kelių transportui, jūrų uostui.
Skaičiuojama, kad taip yra sukuriama apie 3 proc. šalies ekonomikos. T.Povilausko pastebėjimu, šiame sektoriuje trūksta darbo našumo, taip sukuriant daugiau pridėtinės vertės.
Reikia suprasti ir tai, kad ūkininkai yra verslininkai, o jų darbo įrankis – gamta, viešasis gėris.
„Normalu, kad atsiranda tam tikri ribojimai ir tam tikri norai iš visuomenės, kuri gyvena tame krašte. Negalima sakyti, kad tai – mano žemė, ką noriu, tą darau ir man aplinkosauga nerūpi. Tiesiog turi būti suderinti interesai – tam valdžia yra, kad tuos interesus tarp verslo ir viešųjų gėrybių suderintų“, – akcentavo jis.
Prognozuoja, kas laukia Lietuvos
SEB banko ekonomistas prognozuoja – Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2024 m. augs 1,5 proc., o 2025 m. – iki 2,8 proc. Tokį patį augimą ekonomistas prognozavo ir lapkritį.
„2023 metais mūsų ekonomika smuko, turėjom nuosmukį – tokį minimalų, bet jis buvo. Aišku, visuomet galime pasidžiaugti, kad smuko mažiau nei pas kaimynus, kitas Baltijos šalis“, – kalbėjo jis.
Tuo metu vidutinė metinės infliacijos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) prognozė 2024 m. sumažinta nuo 2,8 proc. iki 2 proc. Ši prognozė paremta tuo, kad energetikos ir kitų žaliavinių produktų kainos neaugs.
Netgi praeitų metų pabaigoje, jei žiūrėtume į mažmeninę prekybą, jau matėme, kad mažmeninės prekybos apimtys po truputį didėjo kiekiu.
Ekonomistas sakė pastebintis, kad gruodį žmonės išlaidavo – tai gali padėti ekonomiką pakelti.
Svarbu ir tai, kad Lietuvos valstybės biudžetas šiems metams – „pakankamai dosnus“, valstybės sektoriaus investicijų turėtų būti.
Vis tik iš pramonės ir eksporto sklinda įvairūs signalai.
Vykstant dviem karams, jų padarinius jaučia ir Lietuva. Pavyzdžiui, kroviniai plukdomi aplink Afriką, išvengiant Sueco kanalo. Jei iki gruodžio iš Kinijos į Roterdamą nugabenti vieną konteinerį kainavo 1000 JAV dolerių, dabar jau 5000 JAV dolerių. Viskas gali dar labiau pasikeisti, jei bus netikėtų atakų ir brangs naftos kainos.
Anot T.Povilausko, ne mažiau svarbu ir tai, kaip žmonės bus pasiruošę išlaidauti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Jei ir kitose šalyse infliacija mažės, tokie lūkesčiai galėtų išsipildyti.
Nors yra geopolitinių rizikų, jau gyvenama nuotaikomis, kad mažės palūkanų normos, nors tai taip gali pasikeisti. Jei dabar bazinės palūkanų normos siekia 4 proc., prognozuojama, kad metų pabaigoje gali siekti ir 3 proc., kai rinka tikisi apie 2,6 proc.
Mažėsiančios palūkanos būtų svarbios dar ir Lietuvos eksportuotojams vien dėl to, kad dalis Europos šalių turi brangias paskolas ir pinigus leidžia ne prekėms, o paskoloms. Jei sumažėtų finansiniai įsipareigojimai, tuomet pinigai būtų skiriami prekėms įsigyti.
Pirmieji pavyzdžiai – Lenkija ir Čekija – kur bazinės palūkanų normos sumažintos ir nekilnojamojo turto rinka (NT) atsigauna, rinka stabilizuojasi. Panašus likimas gali laukti ir Lietuvos, kai šalis antroje metų pusėje sulauktų gyvesnės NT rinkos.
