Palyginimui, vidutinė elektros kaina 2022 m. siekė 230 Eur/MWh.
„Po pasaulinės energetinės krizės šoko vidutinė 2023 m. elektros kaina Lietuvoje nukrito daugiau dvigubai ir beveik pasiekė 2021 metų kainų lygį, kai ji buvo apie 90 Eur/MWh. Daugiausiai tam įtakos turėjo pasaulinė stabilizavusi energetinių išteklių rinkoje ir sparti atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje: vietinė energija jau užtikrina 45 proc. energijos viso šalies energijos poreikio, kai dar užpernai – tik trečdalį“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pernai pigiausiai elektra kainavo balandžio–gegužės mėnesiais (atitinkamai 67,27 Eur/MWh ir 78,02 Eur/MWh), brangiausiai – rugsėjį (117,28 Eur/MWh). Tuo tarpu pigiausiomis dienomis vidutinė dienos kaina nesiekė net 10 Eur/MWh lygio: liepos 2 d. ji buvo 4,97 Eur/MWh ir spalio 7 d. – 7,49 Eur/MWh. Spalis buvo saulėtas ir vėjuotas, tad būtent šį mėnesį buvo fiksuojama rekordinė vietinė generacija, dvi savaites iš eilės patenkinusi net virš 70 proc. Lietuvos elektros vartojimo ir lėmusi mažesnę didmeninės elektros energijos kainą.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis, Lietuvoje 2023 m. lapkritį buvo stebima energijos kainų defliacija -16.2 proc., kai tuo tarpu ES šalių šis rodiklis buvo – 8.9 proc. defliacija.
Elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ duomenimis, 2023 m. Lietuvoje pagaminamos elektros dalis bendrame vartojime, kuri padidėjo nuo 35 iki 48 proc. Pokytį lėmė dvigubai išaugusi elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių 2023 (AEI) – dabar ji sudaro apie 30 proc. bendro šalies elektros suvartojimo. Bendra jų įrengtoji galia 2023 m. pabaigoje siekė daugiau kaip 2,3 GW. Tai yra 3,3 karto daugiau nei buvo 2020 m. pabaigoje.
Saulės ir vėjo jėgainėse pernai pagaminta perpus – 52,4 proc. – daugiau elektros energijos nei 2022 m. – iš viso 3,14 TWh. Iš jų 0,637 TWh pagaminta saulės elektrinėse – 2,3 karto daugiau elektros nei 2022 metais. Pernai dvigubai išaugo iš gaminančių vartotojų – gyventojų ir organizacijų, apsirūpinančių elektra iš nuosavų elektrinių – skaičius. 2023 m. pabaigoje jų buvo 89 tūkst. – tai yra dvigubai daugiau nei 2022 m. Praėjusiais metais jų turimos jėgainės pagamino ir atidavė į tinklą 0,54 TWh elektros energijos.
„Litgrid“: praėjusią savaitę elektros kainos buvo 17 proc. mažesnės
Dėl itin didelės vėjo generacijos elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje darbo dienomis buvo mažesnė nei savaitgalį. Savaitės pabaigoje augusias kainas iš dalies lėmė ir sugedusi Estijos–Suomijos elektros jungtis „EstLink 2“, jos remonto darbai gali užtrukti, praneša „Litgrid“.
Sausio 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 17 proc. nuo 98 Eur/MWh iki 82 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. nuo 289 GWh iki 278 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 53 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 147 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 150 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 14 proc. nuo 83 GWh iki 95 GWh. Šiluminės elektrinės generavo 43 proc. mažiau, nei savaitę prieš tai, jų gamyba sumažėjo nuo 41 GWh iki 24 GWh. Hidroelektrinių gamyba išaugo 34 proc. – nuo 11 GWh iki 14 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 65 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 16 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 9 procentų.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 49 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 2 proc., nuo 179 GWh iki 176 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 63 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 19 proc. – iš Latvijos ir likę 18 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 3 proc. nuo 36 GWh iki 37 GWh. 43 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o 53 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 36 proc. Lenkijos kryptimi ir 38 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 95 proc. Lietuvos kryptimi.
Gamtinės dujos ir toliau pinga
TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 3,1 proc. – nuo 31,4 Eur/MWh iki 30,4 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos ateinantiems metams prognozuojamos tokio pat lygio kaip manyta ir praėjusią savaitę – 28–35 Eur/MWh.
Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos 72 procentus (praėjusią savaitę buvo 75 proc.). Inčukalnio dujų saugykla užpildyta apie 63 procentus. Prieš savaitę saugykla buvo užpildyta apie 66 procentus.
Nagrinėjamu laikotarpiu sausio 22–26 d. Klaipėdos SGD terminalas veikė 35 proc. pajėgumu. Per Klaipėdos terminalą į Lietuvą importuota 206,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 205,5 GWh). Iš Latvijos buvo gauta 154,9 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 266,4 GWh). Į Lenkiją buvo išsiųsta 49,8 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 43,4 GWh). Lietuvoje suvartota 313,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 422,4 GWh).
Biokuro kainos Lietuvoje padidėjo. Nagrinėjamą savaitę biokuro kainos Lietuvoje buvo 3,2 proc. didesnės nei ankstesnę savaitę ir siekė 22,09 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 33,23 Eur/MWh.
Vidutinė savaitės Brent naftos kaina siekė 81,1 USD/bbl ir tai 3,5 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 78,4 USD/bbl. Stebint naujausius Brent naftos ateities sandorius, artimiausių metų kainos numatomos 3–5 USD/bbl didesnės nei buvo manoma prieš savaitę.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos padidėjo visose lyginamose valstybėse 0,3–1,2 proc., išskyrus Vokietiją, kur vidutinė kaina sumažėjo 0,3 procento.
Dyzelino vidutinės kainos didėjo visose lyginamose valstybėse 0,3–1,2 proc., išskyrus Vokietiją, kur vidutinė kaina sumažėjo 0,4 procento.
Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje. Benzinas yra pigesnis už dyzeliną – vidutinės kainos atitinkamai yra 1,43 Eur/l ir 1,52 Eur/l.
Vidutinės benzino kainos šiuo metu visose lyginamose Baltijos valstybėse ir kaimynėse šalyse yra 1,3–4,3 proc. mažesnės nei buvo prieš metus (prieš 12 mėn.), išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina yra 3,1 proc. didesnė. Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėn. visose lyginamose valstybėse sumažėjo 6,3–11,1 procento. Per šį laikotarpį benzinas daugiausiai atpigo Lietuvoje (vidutinė kaina sumažėjo 4,3 proc.), dyzelinas – Estijoje (kaina sumažėjo 11,1 proc.).
2023 m. pirmąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo kaštai sudarė 0,09 Eur/l, dyzelino – 0,14 Eur/l. Antrąjį ketvirtį benzino ir dyzelino vidutiniai pardavimo kaštai buvo vienodi – po 0,10 Eur/l. Trečiąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo išliko tokie pat (0,10 Eur/l), o dyzelino – sumažėjo iki 0,07 Eur/l. Per 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį pardavimo kaštai padidėjo: benzino jie sudaro 0,15 Eur/l, dyzelino – 0,11 Eur/l. 2024 m. sausio mėn. (1–22 d.) benzino pardavimo kaštai sumažėjo iki 0,12 Eur/l, dyzelino – iki 0,10 Eur/l.
