Ši vienus silpniausių rezultatų visoje Europos Sąjungoje (ES) demonstruojanti Skandinavijos šalis trečią ketvirtį paniro į recesiją, tačiau spalio-gruodžio mėnesiais paaugo 0,1 proc.
Tačiau grynojo eksporto „sustiprėjimas“ ketvirtą ketvirtį padėjo nusverti silpnumą kitur ekonomikoje, pareiškė Švedijos statistikos tarnybos ekonomistas Mattiasas Kainas Wyattas.
Ši šalis daugiau kaip metus grumiasi su užsispyrusiai aukšta infliacija bei kronos nuvertėjimu. Tai paskatino centrinį banką pakelti bazines palūkanas iki 4 proc. – didžiausio lygio per 15 metų.
„Švedijos ekonomika toliau linguoja į šonus“, – trumpame pranešime nurodė bankas „Swedbank“ ir pridūrė, kad metinis bendrojo vidaus produkto (BVP) įvertis atitinka lūkesčius.
„Mėnesiniai duomenys rodo, kad ekonomikos aktyvumas ketvirtą ketvirtį toliau lėtėjo, tiek lapkritį (pakoreguotais duomenimis, -0,2 proc.), tiek gruodį (-0,2 proc.) fiksavus silpnus mažmeninės prekybos skaičius“, – tvirtino bankas.
Vartotojus smarkiai paveikė didesnės kainos ir palūkanų normos. Daugybė namų ūkių turi hipotekos paskolas su kintančiomis palūkanomis.
Centrinis bankas mano, kad 2024 m. infliacija sumažės iki 4,4 proc., o ekonomika vėl susitrauks 0,2 proc.
