„Vakar Biudžeto ir finansų komitetas rinkosi ir buvo pasikvietęs įvairių institucijų atstovus. Akivaizdu, kad yra kelios linijos, ties kuriomis dirbama, tame tarpe ir Seime. Vienas dalykas yra pačių lošimų įstaigų griežtinimas, kurioms buvo numatytos gairės, kurios neleistų žmogui pralaimėti kosmines sumas, bet kol jos nebuvo perkeltos į įstatymo lygmenį, jos nesuveikė“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Vidiniai saugikliai nesuveikė, svarstysime jų perkėlimą į įstatymą. Taip pat ne iki galo aišku, kodėl prižiūrinčios institucijos nesureagavo, nes akivaizdu, jog raudonų vėliavėlių dėl tokių sumų ne per vienerius metus turėjo kilti. (...) Klausimas kelioms institucijoms, buvo Lietuvos banko, FNTT atstovai, kodėl nesuveikė prevencija, kuri pas mus jau aukštame, griežtame lygyje“, – tvirtino ji.
Lošimų priežiūros tarnyba dar 2023 m. birželį yra parengusi atsakingo lošimo gaires, kurios sudaro galimybę organizatoriams stebėti lošėjo elgesį, įspėti jį dėl probleminio lošimo, sumažinti pralošiamas sumas.
ELTA primena, kad privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl buvusio partnerio Lietuvoje Š. Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“, iš kurių bando prisiteisti 16,6 mln. eurų.
„BaltCap“ sutartį su Š. Stepukoniu nutraukė pernai lapkritį ir iškart kreipėsi į teisėsaugą po to, kai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Įtariama, kad iš viso Š. Stepukonis galėjo pasisavinti apie 30 mln. eurų.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.
