Lietuva dar prisimena 2009 metų „naktinės mokesčių reformos“ pasekmes, tačiau atrodo, kad istorija kartojasi. Dabartinė valdžia iš ankstesnių klaidų, panašu, nieko išmoko ir neparuošti sprendimai dėl mokesčių didinimo audrina visuomenę. Skirtumas tik tas, kad šiandieninė krizė Lietuvą užgriuvo ne po, o prieš pat Seimo rinkimus. Todėl valdžia linkusi „pripažinti“ savo klaidas.
Praėjusių metų pabaigoje, kilus diskusijai dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo, valdantieji Seime atsitraukė ir konstatavo, kad tam dar nėra pasiruošta. Panašu, kad visuotinis NT mokestis jau taps būsimos Seimo kadencijos galvos skausmu.
Tačiau suskystintų naftos dujų akcizo ir dyzelino žemdirbiams naudojimo tvarkos pakeitimas praėjusių metų pabaigoje Seime kelią prasimušė.
Tuomet Lietuvos ūkininkai masiškai ėmė kūrenti laužus, o traktoriai išvažiavo į miestų gatves.
Garsiai nuskambėjo ir „Jozitos“ čekių istorija. Juose J. Jokubauskas nusprendė visuomenę informuoti, kad akcizą suskystintoms naftos dujoms įvedė valdančiųjų konservatorių, liberalų ir Laisvės partijų atstovai. Dėl akcizų dujų balionai gyventojams pabrango net 44 procentais.
Pradžioje suskystintų naftos dujų pirkėjus ir pardavėjus Rusijos rėmėjais vadinęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas vėliau pripažino, kad buvo padaryta klaida, ir pažadėjo akcizus peržiūrėti.
Sumažins
Pirmadienį Seimas neeilinės sesijos posėdyje po pateikimo pritarė sprendimo projektui sumažinti suskystintų naftos dujų akcizą nuo 304,1 iki 41 euro už toną. Už balsavo 113 Seimo narių, prieš nebuvo, o vienas susilaikė.
Antradienį pataisas svarstys Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį jos grįš į Seimo posėdį, o ketvirtadienį numatoma jas priimti.
Be to, pakeitimais siūloma atšaukti ribojimus dėl lengvatinio dyzelino – 60 eurų už 1 tūkst. litrų akcizą siūloma vėl taikyti žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams sunkvežimiuose ir kitose transporto priemonėse.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė siūlo 2025 metais pusę metų kompensuoti akcizo dujoms padidėjimą. Anot jos, vartotojams, kurie sausį-vasarį mokėjo padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, jis būtų kompensuojamas 2025-aisiais pusei metų atidedant anglies dioksido dedamąją – ji 2025 metais sieks 30,6 euro už toną, o vėliau kasmet dvigubės, kol 2030 metais pasieks 183,6 euro.
„Tam, kad būtų kompensuojamas akcizo padidėjimas sausio ir vasario mėnesiais. Tai geras kompromisas“, – tvirtino I. Šimonytė.
Premjerė pripažino, kad pernai pavasarį patvirtinti kai kurių žaliųjų kuro akcizų tarifai nebuvo „proporcingiausias sprendimas“: „Šuolis nuo nulinio tarifo iki 300 eurų už toną turbūt nėra pats racionaliausias, kokį galima buvo padaryti.“
Skatina atsisakyti
S. Gentvilo teigimu, dedama daug pastangų, kad kuo mažiau žmonių ir verslo naudotų suskystintas naftos dujas.
„Šiuo metu yra paskelbta parama dujų balionų pasikeitimui – kiekvienas, kuris turi dujų balioną maisto gaminimui, gali gauti 740 eurų. Taip pat paskelbta parama grūdų džiovinimo įrangos pakeitimui į biodujas – tam skirta 2 mln. eurų, o netrukus bus paskelbta parama žemės ūkio technikai pakeisti iš iškastinio kuro į biodujas arba metaną, arba dar kitas neiškastinio kuro priemones“, – Seime aiškino ministras.
Tačiau J. Jokubauskas sako, kad atsisakant naftos dujų reiktų atsisakyti ir benzino, ir dyzelino.
„Dujos yra šalutinis produktas gaminant benziną ar dyzeliną“, – primena J. Jokubauskas.
Anot jo, suskystintas naftos dujas gamina tiek Lietuva Mažeikių įmonėje, tiek Lenkija, Kazachstanas ar kitos šalys ir jų nepanaudoti tikrai nebūtų aplinkai draugiškas sprendimas.
Taip pat „Jozitos“ vadovas sako, kad palauks galutinio Seimo sprendimo ir tada nuspręs, ką daryti su informacija ant „Jozitos“ čekių, kuriuose įvardintos akcizą įvedusios partijos.
„Keturiasdešimt vieno euro akcizas – neteisingai, turi būti suvienodinta. Vienodai turi mokėti šildymui naudojantys tiek gamtines, tiek naftos dujas“, – įsitikinęs J. Jokubauskas.
Jis skaičiuoja, kad akcizas suskystintoms naftos dujoms galėtų sieti apie 12 eurų už toną. Ir laikosi pozicijos, kad jei jau I. Šimonytė pripažino, kad suklydo, tai turėtų neklysti iki galo.
Nepasitenkinimą užgesino
Seimo sprendimo dėl akcizų laukia ir Skuodo gyventojai. Rajono meras Stasys Gutautas sako, kad Seimo narių ir ministerijų slenksčius mynė dar praėjusių metų rudenį, kai akcizų pakeitimai buvo svarstomi parlamente.
„Rajone nėra gamtinių dujų, kitos alternatyvos neturime, gyventojai būstus šildosi suskystintomis naftos dujomis“, – teigė S. Gutautas.
Jis apie įvedamus akcizus sužinojo jau svarstant klausimą Seime ir negali pasakyti, kodėl diskusija nevyko anksčiau.
„Centralizuotai tiekiamų dujų kaina Skuode šiemet dar nespėjo pasikeisti, nes Valstybinė energetikos reguliavimo taryba dar nepatvirtino naujų kainų, tikimės, kad gyventojai augimo ir nepajus“, – laukia gerų žinių dėl akcizų iš Seimo S. Gutautas.
Tačiau jis pažymi, kad net ir sumažinus akcizą nukentės verslas ir ūkininkai, nes jiems reikia konkuruoti su kaimyninėmis valstybėmis. O Latvijoje akcizo suskystintoms naftos dujoms iš viso nėra. Lenkijoje – 13 eurų už toną.
Kieno interesai?
Stumiant naftos dujas iš rinkos viešai prisidengiama aplinkosauga, tačiau panašu, kad svarbiausias yra ekonominis aspektas.
Tačiau didesnio nepasitenkinimo rajone pavyko išvengti, nes atvykęs pats S. Gentvilas skuodiškiams pažadėjo, kad akcizai bus peržiūrėti.
Po karo Ukrainoje pradžios į kosmines aukštumas šokus gamtinių dujų kainai Lietuvos verslas ėmė ieškoti pigesnių alternatyvų. Ja tapo suskystintos naftos dujos.
Šį kurą ėmė naudoti vis daugiau įmonių: kepyklos, mėsos perdirbimo cechai, šiltnamiai, paukštininkystės ūkiai.
Įvairiais skaičiavimais, tai leido sutaupyti apie 50 proc. išlaidų kurui. Verslas aktyviai investavo į naftos dujų sistemas. Tačiau įvestas akcizas sugriovė jų planus sutaupyti.
Gytis Kauzonas, Paukštininkystės asociacijos vadovas, sausio pradžioje teigė, kad įvestas suskystintų naftos dujų akcizas turės neigiamos įtakos visai maisto pramonei.
„Vien paukštininkystės sektoriui tai atneš apie 5 mln. eurų papildomų kaštų. Atitinkamai tai turės atsispindėti ir produkcijos kainose“, – LRT sakė G. Kauzonas.
Verslininkai pažymi, kad ne jie turi būti atsakingi už tai, kad ES netaiko sankcijų iš Rusijos importuojamos suskystintoms naftos dujoms.
Šioje istorijoje įžvelgia paprasčiausią Lietuvos valdžios siekį, kad būtų perkamos brangios gamtinės dujos iš suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje.
Lietuvai reikia susitaikyti, kad strateginiams tikslams spręsti ir toliau planuojama pasitelkti mokesčių didinimą. Diskutuojama apie PVM tarifo padidinimą, kas leistų skirti papildomą finansavimą krašto apsaugai. Rodomas Estijos pavyzdys, kuri šiemet PVM tarifą padidino nuo 20 iki 22 proc.
Žada bankrotus
„Vakarų ekspresas“ dar praėjusių metų pabaigoje rašė, kad sudėtingas laikotarpis šiemet laukia maitinimo sektoriaus. Nuo metų pradžios nustojo galioti 9 proc. PVM lengvata maitinimo paslaugoms. Nuo 840 iki 924 eurų išaugo minimali alga, didėjo alkoholio akcizo mokesčiai.
„Antrame kurse studentai mokinasi, kad negalima didinti mokesčių tada, kada yra pasiekiama didžiausia krizės duobė. Palūkanų našta – ji metų pabaigoje maksimaliai jautėsi, ir ta krizė – ji būtų buvusi restoranuose ir šiaip šių metų pradžioje, bet dabar ji yra 3 kartus didesnė“, – „Delfi“ sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, restoranų tinklo „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis.
Jis akcentavo, kad net 80 proc. maitinimo įstaigų sausio mėnesį dirbo nuostolingai, o vienintelė pelninga diena – šeštadienis.
Maitinimo verslas dar nevisiškai atsigavo nuo pandemijos ir energetinės krizės padarinių, dalis dar dabar moka atidėtus mokesčius. Todėl sektoriuje prognozuojama nauja bankrotų riba.
Pinigus skaičiuojantys lietuviai ieško išeičių ir dažniau maistą perka parduotuvėse bei gamina namuose.
O štai J. Jokubauskas aštrios lietuvių reakcijos į augančias kainas ir mokesčius nesitiki.
„Pardavimai nemažėja, važiavo, kai benzinas kainavo 2 eurus, važiuos ir toliau“, – sako „Jozitos“ vadovas.
Optimistai ir pesimistai
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikino, kad mato gerėjančias ekonomikos tendencijas. Atlyginimai augs sparčiau nei kainos.
„Akivaizdu, kad praėję metai buvo geresni nei kaimyninėms šalims. Šiemet Lietuvos BVP augimo prognozę didiname iki 1,8 procento, o kitų metų – iki 2,5 procento. Taip pat šių metų infliacijos prognozė mažinama iki 1,5 procento, o vidutinis darbo užmokestis turėtų augti iki 8,5 procento. <...>.
Realus darbo užmokestis praėjusių metų pabaigoje pasiekė naują rekordą – gyventojai susigrąžino infliacijos šuolio metu prarastą perkamąją galią. Šis procesas tęsis ir šiemet, atlyginimų augimas bus kelis kartus spartesnis už kainų augimą“, – tv3.lt optimistines prognozes skleidė ekonomistas.
Tačiau Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimai nėra tokie optimistiniai. Tyrimas parodė, kad Lietuva užima paskutinę vietą tarp tirtų 38 valstybių pagal būsimą pensijų dydžio santykį su iki tol gautu darbo užmokesčiu.
Prognozuojama, kad Lietuvoje 2000 m. gimę ir 2022 m. pradėję dirbti asmenys, išėję į senatvės pensiją, gaus vos 28,9 proc. vidutinio atlyginimo – mažiausiai tarp 38 tirtų EBPO valstybių. Pavyzdžiui, latviai pensijoje gaus 52,8 proc. buvusios algos, o portugalai – net 98,8 proc.
