V. Sinkevičius aiškina RRF lėšų prasmę: tai priemonė, kuri stiprina mūsų konkurencingumą

Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius sako, kad atsigavimui po COVID-19 pandemijos skirta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF), prasidėjus karui Ukrainoje tik dar labiau įrodė savo aktualumą.

V.Sinkevičius.<br>Ž.Gedvilo (ELTA) nuotr.
V.Sinkevičius.<br>Ž.Gedvilo (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Edgaras Savickas

Feb 26, 2024, 2:59 PM, atnaujinta Feb 26, 2024, 3:01 PM

Kadenciją baigiantis eurokomisaras pastebėjo, jog 723 mlrd. eurų paketas (iš kurių 385 mlrd. paskolų, 338 mlrd. eurų dotacijų) svarbus ir konkurencingumo kontekste.

„Matome JAV žingsnį su vadinamuoju „infliacijos mažinimo“ aktu, kur taip pat didžiulė suma pinigų, netgi be lubų (kalbama apie 300 mlrd. dolerių). Ten matome pramonės tranziciją, o tai smarkiai palies konkurencingumą tokiose pramonės šakose kaip automobilių gamyba. Ji svarbi ne Vokietijoje, Prancūzijoje ar Italijoje, bet ir visoje Europoje vertės grandinėje, įskaitant ir Lietuvą.

Tai priemonė, kuri stiprina mūsų konkurencingumą, gebėjimą mūsų pramonės šakoms pereiti šią tranziciją, investuoti į švarias ateities technologijas. Niekas nebekonkuruoja dėl efektyvesnio dyzelinio variklio, ateitis yra baterijos, jų krovimas, ilgesnė distancija ir pan.“ – laidoje „ELTA kampas“ sakė V. Sinkevičius.

EK narys pažymėjo, kad „Kitos kartos ES“ priemonė, taip vadinama RRF, gilina Europos integraciją.

„Pirmą kartą ES lėšos buvo susisietos su konkrečiais šalių narių planais ir įsipareigojimais, kas anksčiau buvo daug labiau rekomendacinio pobūdžio. Tai būdavo semestro apžvalgose ir pan. Dažnai šalys narės nerasdavo apetito toms reformoms.

Ši priemonė įrodė savo aktualumą. Pandemija privertė mus pilnai stabdyti ekonomiką, ypač paslaugų sektorių, bet ir pramonę. Netrukus po to Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Tai privertė mus fundamentaliai keisti kai kuriuos dalykus, pirmiausia, energetiką. Daugelis valstybių mėgavosi dujomis iš Rusijos, tai buvo mūsų ekonomikos konkurencingumo pagrindas. Todėl „Kitos kartos ES“ priemonė užtikrino lėšas energetikos transformacijai“, – aiškino pašnekovas.

Sprendimai priimami kitaip

V. Sinkevičius laidoje pasakojo, kad politiniai sprendimai Briuselyje yra priimami šiek tiek kitaip, nei įprasta matyti Lietuvos nacionalinėje politikoje.

„Seimui pateikus įstatymą ir komitete apsvarsčius, jau po savaitės ypatingos skubos tvarka įstatymas gali atsidurti ant prezidento stalo pasirašymui. Kai kalbame apie sprendimų priėmimą Europoje, tai yra daug kompleksiškesnis procesas. Sutartys Komisijai suteikia iniciatyvos teisę. Parengus, atlikus įvairias analizes, Komisija dažniausiai teikia vieną ar kitą siūlymą.

Vėliau Komisija jau turi labai nedaug galios, nes įsijungia valstybės narės, tarp 27 randama bendra pozicija. Tarp Europos Parlamento (EP) politinių grupių randama bendra pozicija. Tuomet jau susitinkame vadinamuosiuose trialoguose. Iki to proceso gali praeiti 1,5–2 metai.

Tada būna finalinės derybos, kur Taryba, Parlamentas turi mandatus, o Komisija turi savo pasiūlymą. Tuomet ieškoma bendro sutarimo, kaip geriausiai galėtų atrodyti tas įstatymas, kad ir šalims narėms pavyktų jį įgyvendinti, kad EP irgi veiktų pagal savo mandatą, bet nebūtų nukrypta nuo EK pasiūlymo“, – pasakojo jis.

V. Sinkevičius įvardijo, kad tokius trialogus yra perėjusios 30 jo iniciatyvų.

„Manau, kur smarkiai sustiprėjau – derybose. T. y. gebėjime rasti sutarimą tarp kartais visiškai skirtingų pozicijų. Kartais šalys narės ateina prie derybų stalo su mandatu „kuo mažiau“, nes jos supranta, kad tai yra įgyvendinimas, dažnu atveju jie mato grėsmę, kad plečiasi ES galios.

Tuo metu EP ateina su pozicija, kad EK ambicija yra nepakankama. Jie nori labiau politizuoti procesą, padaryti skambiau. Reikėdavo rasti bendrą sprendimą. Tai yra ilgos naktys, bet aš labai džiaugiuosi tuo procesu. Kadangi gebėjimas rasti kompromisą nėra matomas kaip kažkieno pralaimėjimas. Aš to dažnai pasigendu vidaus politikoje Lietuvoje. Kad jeigu jau mes sutariame, reiškia, kad kažkas turėjo nusileisti ir tai yra pralaimėjimas. Taip nėra. Kaip tik yra sveikintina, kad mes dėl bendrų iššūkių gebame susitarti ir randame bendrus sprendimus.

Kartais tie bendri sprendimai reikalauja labai daug inžinerijos, labai daug kūrybos, bet mes sugebėjome juos rasti visomis iniciatyvomis, kurias aš pateikiau. Netgi labai sudėtingomis, kaip gamtos atkūrimo aktas“, – dėstė eurokomisaras.

Žemdirbių svarba

Kalbant apie pastaruoju metu visoje Europoje protestuojančius žemdirbius, V. Sinkevičius pabrėžė, kad jie yra labai svarbi visuomenės dalis.

„Jie yra dalis Europos identiteto. Vienas fundamentalių principų ES sutartyse susiformavo po pasaulinių karų, tai – maisto sauga. Turi būti užtikrinamas aprūpinimas maistu, tai žemdirbių darbas. Todėl labai svarbu įsiklausyti į jų reikalavimus.

Sutariame, kad be gamtos žemdirbiai neturi ateities. Be derlingo dirvožemio, be vandens, be apdulkintojų. Visa tai nemokamai žemdirbiams suteikiama ekosistemos. Jie taip pat puikiai supranta, kad reikia ieškoti tvarių praktikų ir neleisti ekosistemoms degraduoti“, – laidoje „ELTA kampas“ dėstė jis.

V. Sinkevičius pabrėžė, jog žemdirbiai neturėtų būti apkrauti biurokratija ir svarbu, kad šalys narės neužsiimtų tobulumo paieška.

„Viena yra sutarti reikalavimai, direktyvos, o kita yra priimamos taisyklės nacionaliniu lygmeniu, kurios eina daug toliau nei reikalaujama. Tai gali kelti žemdirbių nepasitenkinimą.

Pirmiausias žemdirbių reikalavimas, kuo jie nepatenkinti – prekybos susitarimai. Jie mato, kad iš jų reikalaujama labai aukštų standartų, kad maistas būtų nekenksmingas, kad būtų kuo mažesnė žala gamtai. Tuo metu jie mato, kad trečiosiose šalyse, iš kurių importuojami maisto produktai, tie standartai nebūtinai yra vienodi. Čia jie jaučiasi išduoti.

Antras reikalavimas buvo susijęs su Ukraina ir prekių importu iš ten. Čia EK priėmė taisykles dėl rinkos monitoringo. Jeigu iš tiesų viename ar kitame segmente vyktų taip, kad mūsų žemdirbių produkcijos kainos smarkiai kristų, būtų galima stabdyti importą iš Ukrainos.

Trečiasis reikalavimas yra susijęs su bendrąja žemės ūkio politika. Ji buvo pradėta formuoti dar praėjusios Komisijos. Tik dabar baigėme trialogus, bet tai yra procesas, kurį pilnai valdo už žemės ūkį atsakingas komisaras. Tie punktai, kurie dabar kelia iššūkių – buvo sutarti dar praėjusioje Komisijoje. Siekiamybė yra balansuoti žemės ūkio veiklą ir tvarumą, ekosistemų apsaugą. Manau, labai svarbu nepamesti šios krypties“, – komentavo pašnekovas.

Eurokomisaras laidoje dar paminėjo spekuliacijas, jog kitoje Komisijoje gali atsirasti gynybos komisaro portfelis.

„Tai reali galimybė, aišku, tai priklausys nuo Komisijos pirmininko ar pirmininkės valios. Portfelių formavimas prasideda po šio paskyrimo“, – sakė jis.

Galiausiai V. Sinkevičius teigiamai įvertino smulkiąją korupciją savivaldybių tarybų ir Seimo narių kanceliarinių lėšų panaudojime viešinančią akciją „Skaidrinam“.

„Jos labai aiškiai leidžia pasidaryti išvadas. Norėtųsi, kad tas išvadas būtų galima pasidaryti po įvairių vidaus auditų. Dažnai ir jie parodo spragas, bet būna ignoruojami. Čia, kai akcija yra visuomeninė, traukianti visuomenės akis, politikai priversti reaguoti.

EP yra iššūkių su lėšų naudojimu. OLAF (Europos kovos su sukčiavimu tarnyba) yra pradėję ne vieną tyrimą dėl ne vieno parlamentaro, taip pat ir Lietuvos. Šiuo atveju nežinau, ar akcija padarytų dar geresnį darbą. Bet spragų ir piktnaudžiavimų atsiranda“, – Eltai sakė jis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.