Belgijos energetikos ministrė Tinne van der Straeten pranešime sakė, kad blokas „nuėjo ilgą kelią nuo 2022 m.“, kai energetikos krizė po Rusijos invazijos į Ukrainą buvo sunkiausia.
2022 m. ES šalys įsipareigojo sumažinti suvartojimą mažiausiai 15 proc., palyginti su pastarųjų penkerių metų vidurkiu, siekiant užtikrinti energetikos išteklių prieinamumą žiemą, kadangi Rusija prieš tai drastiškai sumažino eksportą į bloką.
Taupymo tikslas buvo viršytas – paklausa ES sumažėjo vidutiniškai 19 proc. 2023 m. kovą buvo susitarta dėl dar vieno pratęsimo, kuris turėjo baigtis šio mėnesio pabaigoje.
Į pradinį susitarimą taip pat buvo įtraukta nuostata, kuri numato, kad tokiu atveju, jei kiltų tiekimo saugumo krizė, savanoriškas suvartojimo mažinimo tikslas būtų privalomas. Ji nebėra taikoma.
Su energijos tiekimu susijusios priemonės bus įgyvendinamos savanoriškai, nes „tiekimo situacija ES nuo 2022 m. ženkliai pagerėjo“, sakoma Europos Sąjungos Tarybos pranešime. Kovą įvyks oficialus jų priėmimas.
2022 m. dėl Rusijos invazijos į Ukrainą dramatiškai išaugo gamtinių dujų kainos. Aukščiausiame taške didmeninės kainos buvo didesnės nei 300 eurų. Vėliau kainos pastebimai sumažėjo – rusiškas kuras buvo pakeistas importu iš kitur ir buvo sumažinta paklausa.
