Karas Ukrainoje neatgrasė verslininkų noro išlaikyti verslo ryšius Rusijoje: kai kurie sankcijas padeda apeiti savo iniciatyva

Kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės, aiškiai suprasdamos, kad padeda išvengti sankcijų, organizuoja įrangos, technologijų ir kitos produkcijos eksportą į Rusiją, teigiama Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) ir Valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Negana to, dalis jų į Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemas įsitraukia savo iniciatyva.

Dalis verslininkų į Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemas įsitraukia savo iniciatyva.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Dalis verslininkų į Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemas įsitraukia savo iniciatyva.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Dalis verslininkų į Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemas įsitraukia savo iniciatyva.<br>Scanpix.
Dalis verslininkų į Rusijai taikomų tarptautinių sankcijų apėjimo schemas įsitraukia savo iniciatyva.<br>Scanpix.
Daugiau nuotraukų (2)

Edgaras Savickas

Mar 7, 2024, 8:23 AM, atnaujinta Mar 7, 2024, 11:04 AM

„Rusija deda daug pastangų tarptautinėms sankcijoms apeiti. Ji sistemingai plečia įmonių tinklą, kuris padeda išvengti tarptautinių sankcijų. Rusijai tarpininkaujančios įmonės ieško įvairių būdų reikiamai įrangai įgyti, mezga kontaktus su tokios įrangos gamintojais ir prekybininkais“, – rašoma ketvirtadienį paviešintame dokumente.

Pastebima, kad Rusija kuria naujas sankcijų apėjimo schemas, kuriose dalyvauja ir Rusijos žvalgybos tarnybos, naudojasi ryšiais su Europos Sąjungoje šalyse veikiančiomis kompanijomis, pasitelkia Rusijos ir Baltarusijos piliečius.

„Kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės, aiškiai suprasdamos, kad padeda Rusijos subjektams išvengti sankcijų, tęsia bendradarbiavimą su jais ir bando organizuoti įrangos, technologijų ir kitos produkcijos eksportą į Rusiją. Į tarptautinių sankcijų apėjimo schemas, organizuojamas per Lietuvą, Rusijos subjektai dažniausiai įtraukia ilgą laiką šalyje veikiančias Rusijos ir Baltarusijos piliečių valdomas įmones. Daugelis jų teikia prekių sandėliavimo, transportavimo, muitinės dokumentų tvarkymo paslaugas. Rusijai reikalingų prekių spektras platus – transporto sektoriui reikalingi komponentai, metalo apdirbimo, laboratorijų įranga, elektronika, mikroelektronika ir jos komponentai, karinėms reikmėms panaudojamos prekės.

Didžioji dalis Rusijos ir Baltarusijos piliečių, kurie Lietuvoje valdo su sankcijų apėjimo schemomis siejamas įmones, turi tiesioginių verslo ryšių Rusijoje bei Baltarusijoje. Jų šiose šalyse įsteigtos kompanijos perka Vakaruose gaminamą įrangą, tiekia ją Rusijos ar Baltarusijos subjektams, institucijoms, mokslo įstaigoms, veikiančioms strateginiuose sektoriuose. Kai kurios Baltarusijos piliečių Lietuvoje valdomos kompanijos veikė ir subjektų Rusijoje naudai – siekė aprūpinti juos karinėms pajėgoms modernizuoti skirta įranga ir gavo finansavimą iš įmonių, susijusių su Rusijos karo pramone“, – dėstoma vertinime.

Žvalgybos duomenimis, Rusijos piliečiai, kurių Lietuvoje valdomos įmonės yra susijusios su sankcijų apėjimo schemomis, kai kuriais atvejais palaiko kontaktus su įtakingais asmenimis Rusijoje, kuriems asmeniškai ar jų valdomoms kompanijoms taikomos ES ar JAV sankcijos. Taip pat nustatyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei jų Lietuvoje valdomų įmonių atstovų, dalyvavusių sankcijų apėjimo schemose, netiesioginiai ryšiai su Rusijos žvalgybos tarnybomis, veikimas jų naudai.

Palaiko ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis

AOTD ir VSD nustatė atvejų, kai sankcijų apėjimo schemas organizavo Rusijos piliečiai, Lietuvoje neįsteigę ir nevaldantys kompanijų, tačiau įgiję leidimus gyventi šalyje.

„Jie dažniausiai atlieka tarpininkų vaidmenį – bando užmegzti ryšius su Lietuvoje veikiančiomis Rusijai reikiama įranga prekiaujančiomis ar ją gaminančiomis įmonėmis. Sankcijų apėjimo schemas organizuoja ir Rusijos piliečiai, palaikantys ryšius su Lietuvos organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais, taip pat Lietuvos piliečiai, dalyvaujantys organizuoto nusikalstamumo veikloje, turintys ryšių Rusijoje ir dažnai keliaujantys į šią šalį.

Su Rusijos subjektais bendradarbiaujantys Lietuvos piliečiai turi asmeninių arba per savo valdomas įmones – verslo sąsajų su Rusija ar Baltarusija. Rusijos kompanijos ar atskiri fiziniai asmenys turi interesų juos pasitelkti reikiamoms prekėms užsienyje įsigyti ir jų logistikos paslaugoms teikti. Ilgamečius ryšius su Rusijos subjektais palaikančius Lietuvos piliečius ar jų valdomas įmones bandoma pasitelki ir atskiroms užduotims, kuriomis siekiama pažeisti tarptautinių sankcijų režimą, vykdyti“, – rašoma dokumente.

Tiekimo schemas organizuoja žvalgyba

Vertinime taip pat dėstoma, jog visos Rusijos žvalgybos tarnybos – Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU) ir Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) – dalyvauja organizuojant ribojamų prekių importą į Rusiją.

„Rusijos strateginių sektorių įmonės bendradarbiauja su žvalgybos tarnybomis, teikia joms reikalingų prekių sąrašus. Rusijos žvalgybos tarnybos ieško įmonėms būtinos Vakarų šalyse gaminamos aukštųjų technologijų įrangos ar jų komponentų. Ribojamų prekių įsigijimus organizuoja Vakarų šalyse su nediplomatine priedanga veikiantys Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai ir su šiomis tarnybomis bendradarbiaujantys Rusijos ir Vakarų šalių piliečiai.

Rusijos žvalgybos tarnybos nuolat ieško ir naudojasi prekių, kurioms taikomos sankcijos, gabenimo kontrolės spragomis, organizuoja prekių tiekimą per trečiąsias šalis. Artimoje perspektyvoje Rusijai patiriant sunkumų dėl jai taikomų sankcijų, Rusijos žvalgybos tarnybos, labai tikėtina, dar aktyviau ieškos būdų įsigyti ir į Rusiją pristatyti trūkstamus įrenginius, produkciją ar naujas technologijas. Labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, organizuodamos tokios produkcijos patekimą į Rusiją, naudosis Lietuvoje veikiančiomis prekių tiekimo grandinėmis, logistikos infrastruktūra ar iš sankcijų apėjimo schemų pasipelnyti norinčiais asmenimis“, – nurodo ataskaitos autoriai.

Karas Ukrainoje neatgrasė ir kai kurių Lietuvos verslininkų

Trečius metus besitęsiantis karas Ukrainoje bei prievolė remti Kremliaus režimo interesus dalies verslininkų neatbaido nuo finansinių ryšių su valstybe agresore, teigiama AOTD ir VSD nacionaliniam saugumui vertinime.

„Šios kompanijos turi spręsti dilemas dėl savo reputacijos – Vakaruose veikiantys jų partneriai neretai atsisako tęsti ar plėtoti bendradarbiavimą su ryšių Rusijoje turinčiomis įmonėmis. Siekdamos sumažinti kylančias rizikas, kai kurios veiklos Rusijoje nenutraukusios Lietuvos įmonės atskyrė savo padalinius Rusijoje, pakeitė jų pavadinimus, tačiau veiklą tęsia ir prisideda prie Rusijos režimo palaikymo“, – rašoma ketvirtadienį paviešintame dokumente.

Pastebima, kad veiklą Rusijoje tęsiančios įmonės savo indėliu į Rusijos ekonomiką remia Kremliaus režimą ir padeda jam užsitikrinti karo reikmėms būtinas pajamas. Kai kuriais atvejais jos palaiko ryšius su Rusijos politinės valdžios atstovais ir yra pasitelkiamos Rusijos užsienio prekybos politikai įgyvendinti.

„Mes skaičiuojame dešimtis tokių įmonių. Konkrečių pavadinimų mes sąmoningai neįvardiname, nes reikės apsispręsti kokiu keliu mes einame, ar „name and shame“ (įvardinti ir sugėdinti – ELTA) ar kitu metodu stabdysime tą veiklą“, – ketvirtadienį, pristatant viešą grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, spaudos konferencijos metu teigė VSD direktorius Darius Jauniškis.

„Vienas iš pavyzdžių – Lietuvos investuotojų valdoma įmonė Rusijoje, kurios atstovai kaip Rusijos delegacijos nariai Maskvoje vykusiame susitikime su Kubos pramonės ministru aptarė Rusijos investicijas Kuboje. Po šio susitikimo Kubos ambasada Maskvoje išplatino oficialų pranešimą apie Rusijos ir Kubos stiprinamus ryšius maisto pramonės srityje“, – pateikiama AOTD ir VSD ataskaitoje.

Nenutraukė ryšių su „Rosatom“

Vertinime dar pažymima, kad beveik visos Lietuvos įmonės, kurios anksčiau bendradarbiavo su Rusijos korporacijos „Rosatom“ kompanijomis ir jų atstovais, šių ryšių nenutraukė.

„Pagrindiniai motyvai bendradarbiauti su „Rosatom“ – finansiniai interesai, galimybės gauti darbų „Rosatom“ vykdomuose projektuose ir siekis palaikyti asmeniniu lojalumu ir draugyste grįstą bendradarbiavimą. Ryšių su „Rosatom“ turinčios Lietuvos įmonės, norėdamos dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) projektuose, naudoja įvairias priemones, dažnai veikia neskaidriai ir bando nuslėpti palaikomus kontaktus, suprasdamos, kad jie, tikėtina, bus įvertinti kaip rizikingi ar keliantys grėsmę.

Populiariausi veikimo būdai: naujo vardo sukūrimas – įkuriama arba įsigyjama nauja įmonė priedangai, bandymai projektuose įdarbinti specialistus su jais sudarant individualias sutartis – šie dažnai bando nuslėpti sąsajas su kompanija, kurios dalyvavimas projekte neatitiktų nacionalinio saugumo interesų. Su „Rosatom“ kompanijomis bendradarbiaujančios Lietuvos įmonės nėra pajėgios pretenduoti į didelės apimties IAE projektų įgyvendinimą, veikdamos vienos, todėl ieško būdų bendradarbiauti su didžiosiomis branduolinės energetikos srityje veikiančiomis kompanijomis Vakarų šalyse“, – rašoma dokumente.

Pastebima, kad tokios Lietuvos įmonės joms prisistato kaip patikimi vietiniai partneriai, galintys suteikti nepakeičiamas, finansiškai patrauklias paslaugas ir užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą.

„Ryšiai trečiosiose šalyse su „Rosatom“ kompanijomis nuslepiami. Žvalgybos vertinimu, nacionalinio saugumo interesų neatitinkančių kompanijų dalyvavimas IAE projektuose, labai tikėtina, trikdytų sėkmingą jų įgyvendinimą ir lemtų jų vėlavimą, trečiosios šalys įgytų galimybių gauti neviešos informacijos apie IAE vykstančius procesus ir technologinius reaktorių išmontavimo sprendimus“, – dėstoma vertinime.

Pati „Rosatom“ ir su ja susijusios kompanijos siekia įgyti prieigą prie IAE eksploatavimo nutraukimo procesų – ieško būdų dalyvauti IAE pirmojo ir antrojo blokų reaktoriaus šerdžių ir kitų reaktoriaus sistemų išmontavimo projektuose. Žvalgybos duomenimis, „Rosatom“ struktūrose veikiančios kompanijos supranta, kad joms bus neleista tiesiogiai dalyvauti šiuose projektuose dėl rizikų nacionalinio saugumo interesams.

Jų strategija – į projektus įsilieti palaikant ryšius su Lietuvos įmonėmis, kurios anksčiau bendradarbiavo su korporacijos kompanijomis ar jas valdantys asmenys turėjo asmeninio pobūdžio ryšių su „Rosatom“ korporacijos atstovais.

Rusijos valstybinė branduolinės energijos korporacija „Rosatom“ vykdo rusiškų branduolinių technologijų, taip pat Rusijos technologinės įtakos sklaidą užsienio rinkose, iš šios veiklos gauna didžiąją dalį pajamų. Civilinė branduolinės energijos pramonė yra pagrindinė korporacijos veiklos sritis, tačiau „Rosatom“ tiesiogiai prisideda ir prie Rusijos karinės galios bei politinės įtakos stiprinimo. Koncernui „Gazprom“ praradus turėtą įtaką užsienyje, „Rosatom“ tampa svarbesniu Kremliaus režimo įrankiu“, – rašoma ataskaitoje.

Domisi strategiškai svarbiais sektoriais

AOTD ir VSD taip pat pažymi, jog Rusijos ir Baltarusijos subjektai domisi situacija Lietuvai strategiškai svarbiuose sektoriuose.

„Rusijos ir Baltarusijos subjektai turi interesų įgyti prieigą prie Lietuvai strategiškai svarbios infrastruktūros ar turėti įtakos strategiškai svarbiuose šalies ūkio sektoriuose. Rusija yra itin suinteresuota rinkti informaciją apie pažeidžiamas strateginės infrastruktūros vietas, situaciją strategiškai svarbiuose sektoriuose veikiančiose kompanijose, jų įgyvendinamus projektus.

Nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys sandoriai ar investicijos į strategiškai svarbius sektorius užkardomi remiantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatomis. Vienas esminių kriterijų vertinant investuotojo ar sandorio šalies atitiktį nacionalinio saugumo interesams – riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys buvę ar esami ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis“, – teigiama dokumente.

Ten pat priduriama, kad investicijų į strategiškai svarbius sektorius ar strategiškai svarbių sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams užtikrinimas – tęstinis procesas.

„Yra atvejų, kai rizikų kyla investuotojui jau pradėjus vykdyti veiklą ar įgyvendinant sutartą sandorį. Pavyzdžiui, investuotojas ar sandorio šalis nusprendžia bendradarbiauti su fiziniais ar juridiniais asmenimis Rusijoje ar Baltarusijoje, užmezga naujus ar atnaujina turėtus ryšius. Šių šalių subjektai, pasinaudodami tokia situacija, siekia gauti informacijos apie pažeidžiamas Lietuvos strateginės infrastruktūros vietas, turėti galimybę daryti įtaką įgyvendinamiems projektams, įgyti prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros.

Vienas iš tokių rizikų pavyzdžių – transporto sektoriuje veikianti įmonė, turėjusi ryšių su Baltarusijos įmonėmis – valstybiniu institutu „Belželdorprojekt“ ir įmone „Želsviazprojekt BR“. Kompanija, vykdydama strategiškai svarbų projektą, atnaujino kontaktus su šių Baltarusijos subjektų darbuotojais ir pasitelkė juos projekto užduotims vykdyti, bandydama tai nuslėpti nuo projekto užsakovo. Taip Baltarusijos subjektai įgijo prieigą prie informacijos apie vykdomą projektą ir dalį inžinerinių jo sprendinių. Identifikavus kompanijos bendradarbiavimą su Baltarusijos subjektais, jos dalyvavimas strategiškai svarbiuose projektuose buvo užkardytas“, – nurodė ataskaitos autoriai.

Pasak jų, labai tikėtina, kad Rusijos ar Baltarusijos subjektai, siekdami trikdyti strategiškai svarbios infrastruktūros objektų darbą ar gauti neviešos informacijos apie ją, bandys panaudoti kibernetinius pajėgumus ar pasinaudoti strategiškai svarbių įmonių personalo pažeidžiamumais.

„Rizikos veiksnys – strategiškai svarbiuose objektuose dirbančių asmenų kelionės į Rusiją ar Baltarusiją, sudarančios galimybes šių valstybių žvalgybos tarnyboms juos verbuoti ir panaudoti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“, – priduriama dokumente.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.