Pripažinta padaryta klaida – SND akcizo tarifas sumažintas, o mokesčių reforma atidėta pavasariui. Pasirodžius Finansų ministerijos parengtam trejų metų alkoholio ir tabako akcizų planui, verslo atstovai vėl bruzda, kritikuodami valdžios siūlymus, kurie, jų teigimu, skatins žmones vartoti kenksmingiausius produktus arba rinktis nelegalią prekybą.
Ar nepasikartos metų pradžios scenarijus ir valdžia išgirs kritiką dėl akcizų tarifų prieš priimdama sprendimus?
Iki šiol nuliniu buvęs SND dujų akcizo mokestis nuo sausio 1 d. paskelbtas 304,1 euro už toną įsiutino verslo atstovus.
„Šiandien akcizų politika yra numatyta iki 2030 metų dabartinės diktatoriškos Vyriausybės ir mes tame matome labai daug melo, gąsdinimų. Stumiama tam tikra politika, taršos mokesčiai, mes bėgame pirma traukinio.
Koks gali būti mūsų požiūris, jeigu mūsų niekas neklausia: per tą laikotarpį teikėme Vyriausybei pasiūlymus, kaip tai padaryti, jie pasakė – ne, kategoriškai.
Paskutinis atsakymas buvo, kad tai politinis klausimas“, – sako lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Vidas Šukys.
Anot jo, vėliau valdžia žmonėms nusileido – galiausiai akcizo tarifas sumažintas nuo 304 iki 41 euro už toną. Panaši situacija susiklostė bandant priimti ir mokesčių reformos pakeitimus, tačiau diskusijų su socialiniais partneriais trūkumas iššaukė aibę pastabų ir privertė įstatymų priėmimą atidėti vėlesniam laikui.
Finansų ministerijai paskelbus 2025–2027 metų akcizų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma toliau didinti tabako ir alkoholio akcizus,viešojoje erdvėje jau svaidomos kritikos strėlės dėl, verslo atstovų įsitikinimu, neproporcingai keliamų mokesčių. Vėl kyla klausimas – ar nesusiklostys panaši situacija kaip metų pradžioje?
Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad sprendimai būtų priimami lengviau, o laikas taupomas, jei prieš išleidžiant pasiūlymą būtų inicijuojama diskusija.
„Dabar vyksta atvirkštinis variantas. Pateikiamas pasiūlymas netikėtas ir agresyvokas, keičiantis rinkos sudėtį, vartotojų įpročius ir konkurencijos sąlygas. Tai reiškia, kad bus pasipriešinimas.
Čia yra komunikacijos klausimas, kaip turėtų būti organizuojamas darbas – diskusija, sprendimas ir sprendimo priėmimas ar sprendimas ir tada diskusija. Tikrai gražesnis kelias yra, kai daugiau ar mažiau susitariama“, – sako M. Dubnikovas.
Nepamatuotas kirtis rūkalų alternatyvoms
Akcizų įstatymo projekte siūloma trejus metus iš eilės kasmet didinti akcizą cigaretėms 7 proc., cigarams ir cigarilėms – 14 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – 7,8 proc., kaitinamajam – 11 proc., o elektroninių cigarečių skysčiui -30 proc.
AD „Philip Morris“ išorinių reikalų direktorius Baltijos šalims Liudas Zakarevičius teigia, kad drastiškas akcizų kėlimas, kaip parodė netolima praeitis, paskatins nelegalią prekybą ir apsipirkimus kaimyninėse šalyse, o akcizų politika turėtų užtikrinti ne tik biudžeto pajamų surinkimą, bet kartu padėti atgrasyti vartotojus nuo pačių kenksmingiausių nikotino produktų.
„Kartais nepamatuotas akcizų augimas mažiau žalingai alternatyvai, palyginti su kenksmingiausiais produktais, yra ne tik stebinantis, bet ir sunkiai suvokiamas.
Be to, siūlomi sprendimai remiasi 5 metų senumo PSO pozicija. Per tą laiką paskelbta daugybė nepriklausomų tyrimų, patvirtinančių, kad bedūmiai produktai yra mažiau toksiški, ir perėjimas prie jų gali prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo.
Na, o prieš daugiau nei trejus metus nepriklausoma ir viena autoritetingiausių pasaulyje JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) pripažino mūsų gaminamą kaitinamojo tabako sistemą modifikuotos rizikos tabako produktu“, – teigia L. Zakarevičius.
Anot jo, pagal patvirtintą 2022–2024 m. trimetį akcizų didinimo planą akcizo tarifai kaitinamojo tabako produktams padidėjo daugiau negu 100 proc. Pašnekovas sako, kad tai ne tik šokas verslui ir vartotojams, bet ir judėjimas nepamatuoto drastiško mokestinio skirtumo mažinimo keliu.
M. Dubnikovas taip pat pastebi problemą, kai išskiriami produktai, o skirtingas jų apmokestinimas formuoja vartotojų įpročius.
„Turime labiau ir mažiau kenksmingą produktą – cigarečių rinka vėl apmokestinama mažiau, nei siūloma apmokestinti kaitinamąjį tabaką, kai yra įrodyta, kad pastarasis yra mažiau kenksmingas.
Šiuo atveju reiškia, kad žmogus tarsi fokusuojamas į kenksmingesnį produktą“, – sako ekonomistas.
L. Zakarevičius teigia, kad, agresyviau didinant akcizą kaitinamajam tabakui, mokestinis skirtumas nuo cigarečių mažinamas, neatsižvelgiant į akcizų tarifus kitose šalyse – Lietuvoje jis siekia 42 proc., kai ES vidurkis – 63 proc. Į kitų šalių akcizų politiką atsisukti skatina ir M. Dubnikovas.
„Matėme situaciją prieš kelerius metus, kaip Latvija ir Estija savo mokesčius kaitaliojo ir po to suprato, kad estai praranda labai didelius pardavimus.
Mokesčiuose apskritai yra toks kelias, kad juos koreguoti reikia ne kirviu, o kaip laikrodininkui – po truputį, atsukant, prisukant, o ne kapojant.
Kad ir kaip būtų, tai yra prekės, kurios lengvai migruoja, ir ypač ES erdvėje, ir ta konkurencija išlieka“, – sakė ekonomistas.
Svaiginsimės mažiau, bet stipriau
Panaši situacija klostosi ir su alkoholio apmokestinimu – siūloma kasmet didinti alkoholio akcizus visoms gėrimų kategorijoms ne mažiau nei po 10 proc., išskyrus stipriuosius spiritinius gėrimus – jiems siūlomas mažesnis – 5 proc. akcizų kėlimas.
Alkoholio suvartojimas Lietuvoje per dešimt metų sumažėjo 23 proc., tačiau alkoholis stiprėjo. Pačių silpniausių alkoholinių gėrimų suvartojimas mažėjo daug labiau nei stipriųjų.
Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko teigimu, toks stipraus alkoholio protegavimas aludarius šokiravo. Anot jo, ilgalaikė alkoholio akcizų didinimo politika turėtų būti subalansuota taip, kad ne tik mažintų grynojo alkoholio vartojimą, bet ir silpnintų suvartojamą alkoholį.
„Dauguma Europos Sąjungos šalių laikosi nuostatos, kad silpnieji gėrimai yra mažiau žalingi sveikatai ir sukuria didesnę vertę vietos ekonomikai, tad akcizų politika yra nukreipta būtent šių gėrimų palaikymui.
Stipriųjų gėrimų privilegijavimas lemtų alaus rinkos drastišką mažėjimą, nors būtent aludariai, naudojantys vietines žaliavas ir įdarbinantys daugiausiai žmonių iš visų alkoholinių gėrimų kategorijų, sukuria didžiausią pridėtinę vertę šalies ūkiui“, – teigia gildijos prezidentas.
Ekonomistas M. Dubnikovas taip pat mato riziką dėl alkoholio grupėms taikomų skirtingų akcizų ir stipriesiems gėrimams norimų taikyti palankesnių sąlygų.
„Akcizų politika veikia, geriau ar blogiau, alkoholio vartojimas mažėjo. Tačiau blogai, kad siūlomi skirtingi akcizai skirtingoms alkoholio grupėms.
Prieš dešimt metų būdavo apie 36 proc. grynojo alkoholio suvartojama, o dabar šis rodiklis siekia apie 42 proc. ir didėja. Vadinasi, dėl mokesčių ir patrauklumo stiprusis alkoholis pradedamas vartoti daugiau ir tai nėra gerai.
Pavyzdžiui, Vakaruose stipraus alkoholio vartojimas sudaro apie 20 proc., o visa kita yra suvartojama per lengvąjį alkoholį. Kas rodo tam tikrą vartojimo kultūrą“, – teigia ekonomistas.
Seimo narys: kliūtis – Vyriausybės uždarumas
Žvelgdamas į trimetį akcizų pasiūlymą ekonomistas randa ką dar sukritikuoti – vieną pagrindinių trimečio plano tikslų – mažinti akcizinių prekių įperkamumą, kadangi didėjant žmonių pajamoms, esą norėsis daugiau pirkti ir alkoholio ar tabako.
„Tai skamba keistai, nes augant pajamoms, žmonės apskritai yra linkę tapti sąmoningesni, mažiau vartoti kenkiančių dalykų, ilgiau gyventi.
Šio tikslo niekada neįgyvendinsime, nes mūsų pragyvenimo lygis auga gana sparčiai ir mes neužsikelsime taip aukštai akcizų. Jau dabar jie yra aukštesni nei kaimyninėse valstybėse.
Pavyzdžiui, Skandinavijoje akcizinių prekių įperkamumas yra dar aukštesnis nei pas mus, bet jie nekelia tikslo užkelti kainas iki kosmoso lygio“, – sako M. Dubnikovas.
Anot jo, tikslai turėtų būti išgryninti, o ne keliami šiaip, nes atsiranda blogybė, kai bandoma reguliuoti pačią rinką per skirtingus akcizų judėjimo greičius.
Pasiūlymai jau bus svarstomi Seimo pavasario sesijoje, klausimas, kaip šįkart pavyks pasiekti konstruktyvų valdžios ir verslo atstovų dialogą.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia, kad Seimo nariai visada stengiasi išklausyti ir verslo atstovams laiko duris atviras.
„Seimo nariai individualiai ir aš asmeniškai tikrai esame pasiekiami tiek asocijuotų verslo struktūrų, tiek individualiai žmonių, kurie tikrai dažnai parašo.
Aš visada argumentuotus laiškus perskaitau, turiu prisipažinti – ne visada atsakau dėl bendro krūvio ir darbų“, – sako G. Paluckas.
Anot jo, kliūtis yra Vyriausybė. „Tai ne kritika dėl kritikos, nes panašu, kad Vyriausybės uždarumas gali būti padiktuotas tam tikrų biudžetinių įtampų, kitų dalykų, aš galiu tai suprasti, bet neteisinga politika neveda prie teisingų vaisių. Turiu galvoje, kad mokesčiai ir akcizai taip pat turi savo moralę“, – priduria jis.
