„Investuotojai, žinoma, turi papildomų klausimų. Ir ne tik tie investuotojai, kuriuos mes kviečiame. Mes, tiesą sakant, labai daug dirbame su egzistuojančiais investuotojais, kad jie plėstųsi, kad jie neišeitų. Tai to darbo yra trigubai daugiau, neslėpsiu“, – sekmadienį žurnalistams Seime teigė A. Armonaitė.
Visgi ministrė mano, kad šie klausimai kyla ir dėl objektyviai besikeičiančios geopolitinės situacijos regione.
„Tai dirbame atsiraitoję rankoves. Aš iš tikrųjų esu giliai įsitikinusi, kad kuo daugiau Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bus čia Lietuvoje, tuo ekonomikai bus geriau, bet, tiesą sakant, ir saugumui bus geriau, nes bus motyvacijos ginti“ , – sakė A. Armonaitė.
Pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją.
Lietuvos žvalgybos institucijų parengtoje naujausioje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje nurodoma, kad Rusija skiria milžiniškus išteklius karui Ukrainoje, bet kartu ruošiasi ir ilgalaikei konfrontacijai su NATO.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame vertiname nurodoma – tikėtina, kad „Rusija artimoje perspektyvoje turės išteklių ir tęsti karą Ukrainoje, ir palaipsniui plėsti savo karinius pajėgumus Vakarų strategine kryptimi“.
