Labiausiai išsiskyrė jautienos eksporto pokyčiai – į trečiąsias šalis, šios mėsos išvežta gerokai daugiau, nors kiaulienos eksportas smarkiai sumažėjo.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, daugiau kaip trečdalis visos eksportuotos šviežios mėsos – jautiena, kurios eksportas per metus padidėjo net 5 kartus iki 5,7 tūkst. tonų.
Pernai daugiausia lietuviškos jautienos importavo Ukraina ir Norvegija. Palyginus su 2022 m., pernai į Ukrainą jautienos išvežta beveik 5 kartus daugiau.
Šoktelėjo ir eksportas į Japoniją, kur jautienos pernai išvežta beveik 2 kartus daugiau nei 2022 metais.
„Pastaraisiais metais Lietuvoje auginama daugiau mėsinių galvijų, tad natūralu, kad iš Lietuvos eksportuojama vis daugiau jautienos. Verslas atranda naujas rinkas ir tai yra atsvara kiaulienos eksporto sumažėjimui, kurį pernai nulėmė smarkiai sumažėjusi prekyba su Afrikos šalimis“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorė Audronė Mikalauskienė.
Kol didėjo jautienos eksportas, kiaulienos ir paukštienos išvežimas iš šalies mažėjo. Kiaulienos eksportas 2023 metais sumažėjo net 90 proc., greičiausiai tai nulėmė itin didelis eksporto į Dramblio Kaulo Krantą sumažėjimas bei taikomi apribojimai dėl afrikinio kiaulių maro atvejų.
Paukštienos eksporto pokytis ne toks drastiškas – 2023 metais eksportuota 8,7 tūkst. tonų vietoje 10 tūkst. tonų 2022 metais.
Manoma, kad tokias tendencijas galėjo nulemti praėjusių metų pabaigoje komerciniame kalakutų ūkyje nustatytas labai patogeniško paukščių gripo protrūkis.
Daugiausia paukštienos Lietuvos įmonės pernai eksportavo į Vietnamą, Kirgiziją ir Uzbekistaną.
Praėjusiais metais smarkiai išaugo kiaušinių, kiaušinių gaminių ir kiaušinių masės eksportas. Kiaušinių gaminių eksportas išaugo beveik 70 proc.
Pačių kiaušinių eksportas 2022 metais nevykdytas visai, o 2023 metais – 48 tonos.
Pagrindinė kiaušinių gaminių eksporto rinka 2023 m. buvo Japonija, į ją išvežta beveik visa eksportui skirta produkcija.
2023 metais ketvirtadaliu išaugo žuvies ir jos gaminių eksportas, beveik 30 proc. padidėjo žuvų konservų išvežimas. Pagrindine šios produkcijos importuotoja išlieka Ukraina.
Pieno produktų eksporto tendencijos pernai praktiškai nepakito – VMVT duomenimis, pernai pieno produktų eksportas padidėjo 3 proc. Kaip ir 2022 metais, taip ir pernai populiariausi eksportuoti pieno produktai buvo sūriai ir maistiniai pieno miltai.
Daugiausia pieno produktų 2023 m. buvo išvežta į Saudo Arabiją, Vietnamą, Izraelį, žymiai augo ir pieno produktų išvežimas į Indiją. Tam greičiausiai įtakos turėjo atnaujintas eksporto sertifikatas pieno gaminiams į šią šalį.
Pernai ženkliai mažėjo ne tik kiaulienos eksportas. Beveik per pusę smuko ir kulinarijos gaminių eksportas – jų išvežta iš šalies 450 tonų.
Taip pat sumažėjo jogurto (beveik 30 proc. mažėjimas), sraigių (22 proc. mažėjimas), pieno (17 proc. mažėjimas) eksportas.
Lyginant 3 pastarųjų metų gyvūninių maisto produktų eksportą į trečiąsias šalis pastebimas 14 proc. kritimas 2022 metų pradžioje. Tuomet kai sąlyginai taikią pasaulio tvarką sukrėtė Rusijos pradėti kariniai veiksmai Ukrainoje, sutrikdę tiekimo grandines, ženkliai krito žuvies gaminių eksportas iš Lietuvos, visuomet sudarantis vienus didžiausių išvežamų gyvūninio maisto produktų kiekių. 2021 m. pabaigoje (III – IV ketv.) žuvies gaminių buvo išvežimai buvo stabilūs, išgabenta virš 143 tūkst. t, o tik prasidėjus 2022 m. (I ketv.) eksportas nukrito iki 117 tūkst. t. Tiekimo grandinėms kiek atsigavus, palyginus tą patį laikotarpį (2023 m. I ketv.), eksportas grįžo į prieš 2 metus buvusias apimtis, žuvies ir žuvies produktų išgabenta virš 139 tūkst. t.
