„Už“ projektą antradienį balsavo 87 Seimo nariai, „prieš“ – 1, o 13 susilaikė. Kaip teigia Vidaus vandenų transporto kodekso projektą teikiantys Seimo nariai, keitimais norima sudaryti galimybę savivaldybėms, esančioms greta valstybės saugomų teritorijų, savivaldybių įsteigtų saugomų draustinių, kraštovaizdžio objektų teritorijose ir apsauginėse zonose, kuriose vyksta laivyba, rinkti mokesčius už vandens transporto priemonių naudojimąsi šių savivaldybių infrastruktūra.
„Suteikiama savivaldybėms, savivaldai (teisė – ELTA) pasirinkti, ar tokią rinkliavą jie norėtų taikyti, jie galėtų taikyti. (...) Įstatymu pačiu mes niekaip nesureguliuojame ir nenustatome jokių rinkliavų“, – posėdžio metu kalbėjo įstatymo projekto iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas.
„Šiuo įstatymo projektu mes nekalbame apie kitus miestus ar teritorijas, išskyrus saugomas teritorijas, ir tikrai pritariu tam, kad į jas atvyktų kuo daugiau miesto svečių alternatyviomis transporto priemonėmis“, – pridėjo Seimo narys.
Kaip rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, problemų savivaldybėms kyla ne tik dėl nesudaromų sutarčių dėl švartavimosi savivaldybių teritorijose, bet ir dėl atliekų tvarkymo, nes trumpam laikotarpiui laivais atvykstantys lankytojai palieka nemenką kiekį atliekų, už kurių sutvarkymą dabar reikia mokėti savivaldybėms.
Priėmus šį įstatymą, mokesčio dydį už leidimą įplaukti į vidaus vandenis galėtų nustatyti savivaldybės taryba, tai leistų surinkti papildomų lėšų į savivaldybių biudžetus.
Įstatymas dar bus svarstomas Seimo Biudžeto ir finansų komitete, jo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės.
Dėl siūlomo teisinio reguliavimo dar reikės gauti Vyriausybės išvadą, jeigu bus priimtas, įstatymas įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 dienos.
