Ar ES pereis į karo ekonomikos režimą?

Europos Komisija pristatė Gynybos pramonės strategiją ir programą. Komisija nurodo, kad norint pagerinti Europos gynybos pramonės parengtį, valstybių narių investicijos turi būti didesnės, geresnės, vykdomos drauge, Europos mastu.

ES, Europos sąjunga, pinigai, eurai.<br>V.Skaraičio nuotr.
ES, Europos sąjunga, pinigai, eurai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2024-03-18 10:18

„Turime pakeisti paradigmą ir pereiti į karo ekonomikos režimą. Tai taip pat reiškia, kad Europos gynybos pramonė, mums remiant, turi prisiimti daugiau rizikos“, – kalbėjo už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas.

Pagal šią programą 2025–2027 m. iš ES biudžeto bus sutelkta 1,5 mlrd. EUR.

Situacija, kuri pastūmėjo Europą kurti gynybos strategiją, iliustruojama ne tik karu Ukrainoje, bet ir tokia statistika: 78 proc. ES valstybių narių gynybos įsigijimų nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios iki pernai birželio, buvo įsigyta ne iš ES, o vien JAV sudarė 63 proc.

Ne veltui Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Margrethe Vestager, pristačius šią strategiją, sakė, kad: „turime užtikrinti tinkamą transatlantinę pusiausvyrą, nepriklausomai nuo rinkimų dinamikos JAV“. Kitaip tariant, jau ruošiamasi galimai Donaldo Trumpo pergalei rinkimuose – iš čia kyla nerimas, kad iš JAV dėmesio centro Europos saugumo klausimai gali išslysti.

O iš to išplaukia ir rodikliai, kuriuos galima rasti naujojoje strategijoje, kas, Komisijos nuomone, matyt, rodytų jos sėkmę, pavyzdžiui: iki 2030 m. bent 40 proc. gynybos įrangos įsigyti bendradarbiaujant; siekti, kad iki 2030 m. bent 50 proc., o iki 2035 m. – bent 60 proc. valstybių narių viešųjų pirkimų gynybos srityje sudarytų pirkimas ES viduje.

„Tikslus galima traktuoti kaip optimistiškai realistiškus. Nes visko iškart negali padaryti, bet reikia suprasti tą kryptį ir prisitaikyti. Mažiausios kainos reikalavimas ar panašių dalykų, kurie egzistavo ir egzistuoja Lietuvoje – ne visada atspindi, ko reikia, ypač, ginkluotės srityje tai matoma. Lietuvai labai svarbu, kad strategija numato ir mažesnių šalių, vidutinių, mažesnių įmonių pritraukimą. <...> Mes nesukursim labai didelių materialinių resursų ar daug žaliavų reikalaujančių produktų, stambiosios pramonės, nors irgi yra galimybių tam kai kur prisijungti. Bet tikslesnės, ko mokomės iš Ukrainos, ar bepiločiai orlaiviai, ar naktinio matymo įrenginiai – to Lietuva tikrai gali padaryti ir čia galėtų būti tam tikras proveržis“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ strategiją įvertino europarlamentaras, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Tiesa, J. Oleko teigimu, kalbėti apie perėjimą į karo ekonomikos režimą, kaip tai daro Th. Bretonas – per skambu.

„Nevadinčiau to perėjimu į karinę ekonomiką. 1,5 milijardo eurų palyginsiu su mūsų atsigavimo po kovido fondu – 700 milijardų, ar su parama Ukrainai – 80 milijardų. Tai pusantro milijardo yra tam tikras raktelio pasukimas – kad sukruskime, gaminkime, turėkime ir turime tą kryptį. Tikrai nesakyčiau, kad čia visos ekonomikos perėjimas į karinę pramonę. Bet stimulas pradėti gaminti ir sukaupti atsargas – tikrai, pagrindas yra geras“, – reziumavo pašnekovas.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: A. Valinskas ir A. Zuokas apie rinkimus ir vatnikus