Išskirtinė 2013 m. pristatyta šio banko politika buvo skirta paskatinti ekonomikos ir infliacijos augimą šioje ketvirtą pagal dydį pasaulyje ekonomiką turinčioje šalyje, kurioje nei ekonomikos aktyvumas, nei kainos nedidėjo jau dešimtis metų.
Palūkanas pirmąkart per 17 metų padidinęs Japonijos bankas pranešė atsisakysiantis trumpalaikės -0,1 proc. palūkanų normos, kuri dabar sudarys nuo nulio iki 0,1 proc.
Oficialūs asmenys „įvertino teigiamą ciklą, kurį sukuria atlyginimai ir kainos, ir nusprendė, kad galima tvariai ir stabiliai pasiekti dviejų procentų kainų stabilumo tikslą“, – teigiama banko pranešime.
Bankas taip pat nurodė nutrauksiantis ir kitas savo neįprastoje politikoje numatytas programas, įskaitant obligacijų pajamų kreivės kontrolės programą bei rizikingo turto, tokio, kaip biržos fondai (ETF) pirkimo programą, sakydamas, kad jos jau „atliko savo vaidmenį“.
JAV centrinis bankas ir kitų šalių centriniai bankai palūkanų normas padidino, siekdami suvaldyti po Rusijos invazijos Ukrainoje 2022 m. staigiai ėmusią kilti infliaciją.
Tačiau pagrindinė Japonijos banko palūkanų norma, kuri nuo 2016 m. yra neigiama, neigiama liko ir toliau. Paskutinį kartą ši palūkanų norma buvo padidinta 2007 m.
Padidinus palūkanas, išaugs vartotojų ir verslo paskolų kaina.
Be to, Japonijai taps brangiau aptarnauti savo nacionalinį įsiskolinimą, kuris sudaro maždaug 260 proc. nacionalinės produkcijos ir yra vienas iš didžiausių pasaulyje.
Kadangi neigiamos palūkanos reiškia, kad bankai praranda pinigus, laikydami juos Japonijos banko sąskaitose, tokia politika buvo siekiama paskatinti juos teikti paskolas įmonėms, tokiu būdu skatinant ekonomikos ir infliacijos augimą.
Be to, Japonijos bankas leido milžiniškas pinigų sumas, pirkdamas obligacijas ir kitokį turtą, kad suteiktų finansų sistemai daugiau likvidumo.
Dėl tokios politikos smarkiai susitraukė jenos kursas dolerio atžvilgiu – nors eksportuotojams tai buvo gera žinia, išaugus importuotų prekių kainoms, vartotojai dėl to nukentėjo.
Paskelbus apie banko sprendimą, jenos ir dolerio kursas nuo 149,30 nukrito iki maždaug 149,80.
Infliacija jau beveik dvejus metus siekia arba viršija Japonijos banko nustatytą dviejų procentų rodiklį.
Tačiau, nepaisant kai kurių smulkių korekcijų, pavyzdžiui, didesnio lankstumo obligacijų pajamingumo normatyvo atžvilgiu, pagrindinė palūkanų norma toliau buvo neigiama.
Pagrindinė tai lėmusi priežastis buvo ta, kad Japonijos bankas norėjo gauti daugiau įrodymų, kad „teigiamas ciklas“, kurį sukuria kylantys atlyginimai ir infliacija, yra paklausos, o ne laikinų veiksnių rezultatas.
Atrodo, kad paskutinė dėlionės dalis savo vietoje atsidūrė penktadienį, kai didžiausia Japonijoje profesinė sąjunga pasiekė, kad darbdaviai 5,3 proc. padidintų darbuotojų atlyginimus – tai didžiausias darbo užmokesčio šuolis nuo pat 1991 m.
„Japonija daugiau ar mažiau turi viską, ko reikia, kad šalyje būtų užtikrintas stabilus dviejų procentų infliacijos rodiklis“, – pirmadienį pasakė Stefanas Angrickas iš bendrovės „Moody's Analytics“.
