G. Nausėda: Rusijoje veikiantis verslas neigiamai veikia politinę nuomonę Europoje ir dalyvauja sankcijų schemose

Kai kurioms Europos Sąjungos (ES) įmonėms baiminantis, kad reaguojant į naujus apribojimus, Kremlius imsis Europos bendrovių turto nusavinimo, prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą ragina verslą trauktis iš Rusijos. Anot jo, nors suprantama, kad pasitraukimas yra sudėtingas, jam trukdo ir Maskvos režimas, bet toks verslas yra Rusijos naudojamas paveikti Europos politikų nuomonę ir apeiti sankcijas.

G. Nausėda.<br>J. Elinsko (ELTA) nuotr.
G. Nausėda.<br>J. Elinsko (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Žygimantas Šilobritas

Mar 22, 2024, 2:21 PM

„Visos įmonės, kurios tebedirba Rusijoje, yra tapusios savotiškomis įkaitėmis. Ir iš tikrųjų, jų atžvilgiu gali būti grasinama, šantažuojama, manipuliuojama. Bet sprendimai pasitraukti iš Rusijos rinkos turėjo būti priimti gerokai anksčiau. Suprantu, kad tai yra nelengva padaryti, nes Rusija naudojasi šių įmonių pažeidžiamumu“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

„Bet noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šių įmonių egzistavimas yra probleminis ne tik dėl to, kad jos mėgina paveikti politinę nuomonę. Bet jos labai smarkiai dalyvauja sankcijų apėjimo schemose. Tai raginimas būtų pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – pridūrė jis.

Šalies vadovas tikino, kad šios įmones turėtų atsisakyti idėjos, jog Rusijos agresija prieš Ukrainą pasibaigs per metus ar du ir bus grįžta prie ankstesnės geopolitinės situacijos.

„Per šiuos keletą metų visi suprantame, kad daugelis procesų yra negrįžtami. Ir Rusija ne tik yra izoliuojama, ji pati izoliuojasi. Kitaip tariant, savo retorika, savo veiksmais pati užsidaro į tam tikrą burbulą. Ir reikėtų atsikratyti paskutinių iliuzijų, kad situacija gali pasikeisti po metų ar dviejų“, – aiškino prezidentas.

Karas Ukrainoje vyksta, Rusija jį vykdo barbariškais metodais. Nauji pavyzdžiai ir atakos prieš energetinės infrastruktūros objektus tai tik pademonstruoja. Ir mes turime susitaikyti su šia geopolitine situacija, bet ne pasyviąją prasme, o imtis priemonių ir imtis atgrasymo sienų“, – pabrėžė jis.

ES valstybės narės juda link sutarimo, kad įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų pajamos būtų skirtos padėti Ukrainai. Visgi, Vokietijos įmonės išreiškė nerimą, kad reaguodama į tokį ES veiksmą, Rusija konfiskuotų jų turtą, vis dar esantį šalyje. Dalis šių įmonių vis dar vykdo veiklą Rusijoje.

Tuo metu trečius metus besitęsiantis karas Ukrainoje bei prievolė remti Kremliaus režimo interesus neatbaido ir dalies Lietuvos verslininkų. Tokia informacija buvo pateikta kovo pradžioje Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) ir Valstybės saugumo departamento paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Tarp veiklą su Rusija vykdančių įmonių patenka ir „Vičiūnų grupė“, kuri dar nėra pardavusi Kaliningrado srities mieste Sovietske veikiančios gamyklos. 2022 metų rugsėjį įmonė pranešė, jog filialų Rusijoje ir Baltarusijoje pardavimo procesas „pasiekė kulminaciją“, atrinkusi penkis potencialius pirkėjus.

Visgi praėjusių metų balandį skelbta, kad „Vičiūnų grupės“ grynasis pelnas Rusijoje 2022 metais siekė 24,87 mln. eurų, t. y. kelis kartus daugiau nei 2021 metais, kai uždirbta 8,76 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.