Statybų sektorius – ypač jautri ekonominės veiklos rūšis. Čia mirtinų atvejų skaičius kasmet būna didžiausias – vien 2023 m. netekome 6 darbuotojų.
„Mūsų tikslas – kad būtų išvengta bet kokių nelaimingų atsitikimų darbe. Dėl to ne tik nuolat konsultuojame darbdavius, bet ir kryptingai atliekame patikrinimus bei nuosekliai skelbiame nelaimingų atsitikimų darbe statistiką.
Duomenys rodo, kad daugumos mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastimis statybų sektoriuje yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas (19 proc.), netinkamas profesinės rizikos vertinimas, netinkamas darbų organizavimas ar neatitinkančių darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams darbo priemonių naudojimas (23,8 proc.)“, – teigia Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.
Anot skyriaus vedėjo, darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, turi pasirūpinti, jog būtų užtikrinta įmonės darbuotojų sauga ir sveikata, atliktas rizikos vertinimas, neskubama atlikti darbus tinkamai neatliepus visų galimų grėsmių sveikatai. Tačiau – tai dar ne viskas.
Ignoruoja saugos reikalavimus
Statistika rodo, kad daugiausia nelaimių statybų sektoriuje įvyksta dėl kritimo iš aukščio, o per trečdalį jų – dėl pačių darbuotojų kaltės, kai jie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų. Negana to, procentinė sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, kurie nutiko dėl pačio darbuotojo reikalavimų nesilaikymo, dalis kasmet didėja. Šiemet tokių nelaimingų atsitikimų skaičius siekė 42,9 proc., 2022 m. – 31,3 proc., o 2021-aisiais – 13,5 proc.
„Ryškėja apmaudi tendencija – darbuotojai, sąlygojami anksčiau įgytos patirties, rizikuoja taip keldami pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Analizuodami sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, vis dažniau nustatome, kad žmogų pasamdžiusi įmonė laikėsi atsakingo požiūrio ir padarė viską, kas jai priklauso, – darbuotojas buvo tinkamai instruktuotas, aprūpintas saugos priemonėmis, tačiau tai vis tiek neapsaugojo nuo skaudžių pasekmių. Taigi viena iš svarbiausių užduočių darbdaviams šiandieniame etape – įgyvendinti tokias prevencijos priemones, kurios eliminuotų galimybę darbuotojams išmokti rizikuoti“, – teigė S.Balčiūnas.
Jo teigimu, darbdavių požiūris po truputį keičiasi – atsakingos įmonės vis dažniau taiko naujoviškas priemones, padedančias tiek naujokams, tiek senbuviams suprasti darbuotojų saugos reikalavimus ir lengviau perprasti įmonės procesus.
Dėmesys darbuotojų įtraukimui
Anot Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjo, viena sritis, į kurią itin daug dėmesio kreipia atsakingos įmonės – darbuotojų įtraukimas į darbuotojų saugos ir sveikatos kultūrą. RNDV įmonių grupės, Lietuvoje vykdančios generalinės rangos ir statybos projektus, darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) tarnybos vadovės Vaidos Intės teigimu, nelaimių darbe galima išvengti užtikrinus tinkamą vidinę kultūrą ir nusibrėžus aiškias procedūras. Vienas pavyzdžių – galimų incidentų (angl. near miss) fiksavimas. Ši praktika papildo galiojančius reikalavimus tirti jau įvykusius incidentus darbe.
„Vienas svarbiausių mūsų uždavinių – kad darbuotojai nebijotų klausti ir laiku praneštų apie galimus incidentus. Tai yra vienas pagrindinių darbo saugos efektyvumo rodiklių mūsų įmonių grupėje – jo sekimui teikiame tiek pat svarbos, kiek ir jau įvykusiems incidentams bei nelaimingiems įvykiams. Darbuotojai nuolat informuojami, kodėl svarbu pranešti apie galimus incidentus, apie tai nuolat diskutuojama su vadovais, taip pat įvairias būdais puoselėjame atvirumo ir įsitraukimo kultūrą“, – teigia V.Intė.
Anot, V.Intės, svarbu ne tik kruopščiai apmokyti bei integruoti naujokus, tačiau nepamiršti ir senbuvių – jų žinių atnaujinimui reikalingi išsamūs periodiniai mokymai. Tuo tarpu už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingi specialistai privalo nuolat lankytis objektuose, bendrauti su darbų vadovais ir jų komandomis.
Pranešti – kad ir paskutinę minutę
S.Balčiūno teigimu, siekiant sumažinti pavojų statybvietės darbuotojų sveikatai, pravartu įsitikinti, kad vienos rizikos sumažinimas nepadidins kitos. Turi būti numatyti ir tie atvejai, kai keičiasi aplinkybės, darbo sąlygos. Tam būtina nuolatinė stebėsena – ar pakanka esamų saugos priemonių, ar reikia papildomų, o galbūt visai naujų.
Anot RNDV atstovės, viena iš labiausiai pasiteisinusių praktikų užkardant pavojus darbo vietoje – paskutinės minutės rizikos vertinimas (angl. Last Minute Risk Analysis, LMRA). Tai „rutininiai“ techniniai patikrinimai – kaip pilotas ar techninės priežiūros specialistas aviacijoje prieš pat skrydį patikrina pagrindines orlaivio konstrukcijas, taip ir statybos aikštelėje prieš imantis darbo įsitikinama, ar darbo vieta saugi. V. Intės teigimu, į tokių patikrinimų naudas įmonėms nereikėtų žiūrėti pro pirštus.
LMRA vertinimas – tai saugumo klausimų rinkinys, kurį darbuotojai privalo supildyti prieš pradėdami ar tęsdami darbą. Statybų objekte veikiantys darbuotojai pažymi, ar žino, kokius darbus reikės atlikti, ar darbui skirta įranga yra tvarkinga ir saugi, ar objekte veikia pakankamas apšvietimas ir kita. Tik įsitikinę, jog visos saugumo sąlygos yra išpildytos, darbuotojai gali tęsti darbą.
„Patirtis rodo, kad toks rutininis metodas išties veikia – požiūris keičiasi, darbuotojai turi aiškias gaires tinkamai įvertinti situaciją, yra ugdomi, kaip patys gali identifikuoti grėsmes darbo vietoje, galiausiai, nebijo eiti pas vadovus ir pranešti apie įžvelgiamą riziką ar galimus incidentus. Taip darbuotojai apsaugo ne tik save, bet ir savo kolegas“, – dalinasi V.Intė.
Papildomų priemonių imasi ir gamybos sektorius
Kita vertus, „Philip Morris Lietuva“ tvarumo vadovas Ugnius Dapkūnas pažymi, kad neužtenka investuoti vien į fizines saugos priemones – jei organizacijoje vyraujanti kultūra sudaro sąlygas darbuotojams bei rangovams nesilaikyti saugos taisyklių, jie vis vien nebus saugūs.
„Norint užtikrinti maksimalią saugą, ji privalo tapti esmine įmonės kultūros dalimi ir kiekvieno darbuotojo prioritetu. Dėl to vadovaujamės elgsenos principu „Sauga yra visur“ bei į darbų saugos vystymą įtraukiame ir vadovus, ir darbuotojus. Kurdami atvirą ir įtraukią saugumo kultūrą, vykdome tokias iniciatyvas kaip „rizikų medžioklė“ ar informacines sesijas „sustok-pagalvok-veik“, skirtas vystyti neskubėjimo darbuose kultūrą“, – sako U.Dapkūnas.
Anot eksperto, dar viena veiksminga priemonė – sektinos elgsenos įtvirtinimas. Pavyzdžiui, „Philip Morris Lietuva“ vykdo geriausių saugos kultūros pavyzdžių rinkimus, kuriuose kiekvienas skyrius nominuoja kolegas už šių nuopelnus saugai. Taip pat įmonė turi saugos
čempionų vystymo programą, skirtą ugdyti gamybos operatorius-technikus, kad šie gebėtų patys tobulinti savo komandų saugos gebėjimus.
Ne mažiau svarbi priemonė – nuolatinė elgsenų stebėsena ir grįžtamasis ryšys joms.
„Kiekvienas „Philip Morris Lietuva“ vykstantis susirinkimas, nepriklausomai nuo jo paskirties, yra pradedamas darbų saugos tema. Taip pat visuose organizacijos lygiuose skaitmenizavome darbų saugos rodiklius bei įdiegėme elgsenos darbe stebėjimo sistemą, kuri leidžia pranešti apie nesaugų bet kurių kolegų ar rangovų elgesį darbo vietoje ir suteikti jiems grįžtamąjį ryšį arba priešingai – pagirti tuos, kurie laikosi taisyklių. Pernai atlikome 80,000 elgsenos stebėjimų, iš jų 96 % buvo apie saugias elgsenas, o likusioms buvo suteiktas grįžtamasis ryšys, kuris padėjo užkirsti kelią nesaugių elgsenų pasikartojimui. Šalia viso to, vykdome saugos kultūros „sveikatos patikras“ – per pokalbius su darbuotojais vertiname, kaip jie supranta saugą, kaip veikia mūsų saugos sistema realybėje, prireikus, suteikiame darbuotojams papildomus mokymus“, – teigė įmonės tvarumo vadovas.
„Siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, svarbus kiekvieno mūsų atsakingas požiūris. Vien reguliavimo ir kontrolės gali neužtekti – darbuotojų saugumo ir sveikatos principai pirmiausia turi ateiti iš įmonės vidinės kultūros. Skatiname darbdavius imtis papildomų priemonių, tokių kaip paskutinės minutės rizikos vertinimas, raginame kalbėtis su savo darbuotojais apie nesaugaus darbo pasekmes, kodėl reikia laikytis nustatytų gairių, dėvėti būtinąsias saugos priemones, taip pat numatyti ir supažindinti darbuotojus su iš anksto parengtais elgesio modeliais tais atvejais, kai darbuotojas turi pagrindo manyti, kad aplinka nėra saugi dirbti, parengti gelbėjimo darbų, įvykus įvykiui (pvz. darbuotojui dėvinčiam apraišus nukritus iš aukščio ir pakibus ant kritimą sulaikančio lyno) planus, išmokyti darbuotojus taikyti planuose nurodytas priemones. Saugaus darbo kultūros idėja įmanoma tik darbuotojams ir darbdaviams kartu susitelkus“, – reziumuoja S. Balčiūnas.
