„Esame ne kartą pažymėję, jog planą sudaro ne tik investicijos, bet ir reformos, kurių įgyvendinimui, paprastai, reikia ir politinės valios. Užtikrintai judame pirmyn įgyvendindami Lietuvai reikalingus žingsnius, šį kartą – socialinės apsaugos, sveikatos sistemos, krašto gynybos ir žaliųjų finansų srityse. Dėl šių reformų gavome lėšas tolesnėms investicijoms tiek verslui, tiek žmonėms, kurios didins Lietuvos ekonomikos augimo potencialą, atsparumą ateities sukrėtimams, plės atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, energijos efektyvumo didinimą ir kibernetinį saugumą“, – pranešime pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Naujos kartos Lietuva“ plano išskirtinumas – lėšos išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet tik atsiskaitant už pasiekus rodiklius.
Plano pažanga yra stebima periodiškai, kartu su EK ekspertais. Pateikus mokėjimo prašymą EK įprastai per du mėnesius jį įvertina ir šio vertinimo pagrindu, pritarus ES Tarybai, skiriamos lėšos. Lietuvos atveju – už paskolos dalies pirmuosius penkis rodiklius.
360 mln. eurų lėšos bus naudojamos suplanuotoms papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano priemonėms finansuoti: 1 mlrd. eurų žaliosioms, skaitmeninėms ir inovatyvioms verslo technologijomis įsigyti ar vystyti, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę ir būtų orientuotos į eksportą, ir papildomi daugiau nei 550 mln. eurų – į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.
Ekspertų vertinimu, numatoma, jog dėl naujų „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijų 2023–2027 m. laikotarpiu bus užtikrintas spartesnis realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas – vidutiniškai po 0,97 proc. arba po 492,5 mln. eurų per metus.
Papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano paskolos mokėjimo prašymo vertė iš viso yra 387 mln. eurų, tačiau lėšos bus išmokamos proporcingai atskaičius jau išmokėtą avansą.
