Nuo 2024 m. tvarumo ataskaitas turės teikti vis daugiau įmonių: specialistai vardija, ką būtina žinoti verslams

Tvarumo ataskaitas, dar vadinamas nefinansinėmis ataskaitomis, dauguma bendrovių iki šiol galėjo teikti savanoriškai.

Ofisas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ofisas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Justė Ancevičiūtė

Mar 27, 2024, 11:51 AM

Vis dėlto 2024 m. įsigaliojus Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvai, jas pagal bendrus Europos tvarumo atskaitomybės standartus kasmet privalės teikti vis daugiau įmonių.

Iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinti specialistai sako, kad nors tvarumo ataskaitos jau greitai taps lygiavertės finansinėms ataskaitoms, Lietuvos įmonės dar nėra tinkamai pasiruošusios jas teikti.

Ekspertai vienbalsiai ragina verslą nedelsti ir neišvengiamiems pokyčiams pradėti ruoštis jau dabar.

Iniciatyva „Tvari Lietuva“ domėjosi, kurios įmonės tvarumo ataskaitas turės pradėti teikti anksčiausiai, kokie iššūkiai gali kilti jas rengiant, nuo ko pradėti šiuos dokumentus ruošti ir kodėl tai svarbu daryti jau dabar, kuo tvarumo ataskaitos svarbios finansų sektoriui.

Pokyčiai palaipsniui palies didelę dalį įmonių

ES valstybės narės, taip pat ir Lietuva, Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvą (BTAD, angl. Corporate Sustainability Reporting Directive) į savo nacionalinius teisės aktus turi perkelti iki 2024 m. liepos mėnesio.

Finansų ministerijos duomenimis, 2025-aisiais ataskaitas už 2024 m. pagal naujus Europos tvarumo atskaitomybės standartus (ETAS, angl. European Sustainability Reporting Standards) turės teikti įmonės, kurios jau dabar tai daro pagal 2014 m. įsigaliojusią Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą (NIAT, angl. Non-financial Reporting Directive).

Tai – didelės įmonės, kuriose vidutiniškai dirba daugiau nei 500 darbuotojų. 2026-aisiais tvarumo ataskaitas už 2025 m. privalės teikti visos ES įmonės, atitinkančios bent du iš trijų Europos Komisijos (EK) nurodytų kriterijų: metinė apyvarta yra didesnė nei 50 mln. eur, turtas viršija 25 mln. eur, o darbuotojų skaičius siekia 250 ir daugiau.

2027-aisiais ataskaitas už 2026 m. turės teikti visos biržoje listinguojamos mažos ir vidutinės įmonės, išskyrus labai mažas, taip pat mažos ir nesudėtingos kredito įstaigos bei priklausomos draudimo kompanijos.

Ataskaitas už 2028 m. turės teikti trečiųjų valstybių įmonės, kurių grynoji apyvarta ES viršija 150 mln. eurų.

Ministerijos teigimu, Bendrovių tvarumo atskaitomybės nuostatas perkėlus į nacionalinę teisę ir pradėjus rengti tvarumo ataskaitas pagal jos reikalavimus, finansinės ir tvarumo ataskaitos savo svarba ataskaitų vartotojams taps lygiavertės.

Įvardija, ko tvarumo ataskaitomis siekiama

SEB banko Tvarumo skyriaus vadovas Audrius Rutkauskas paaiškina, kad pagrindinis tvarumo ataskaitų tikslas yra užtikrinti įmonių skaidrumą ir suteikti visuomenei būtiną informaciją apie bendrovių veiklą bei jų daromą įtaką aplinkai, įskaitant klimato kaitą, aplinkosaugą, biologinę įvairovę, socialinę gerovę, žmogaus teises ir valdyseną.

Anot jo, tvarumo atskaitomybės direktyva paskatins įmones detaliau įsivertinti daromą žalą ir susikurti konkrečius planus bei tikslus, kaip prisidėti prie ambicingų ES tvarumo tikslų įgyvendinimo.

„Direktyva taip pat siekiama suvienodinti tvarumo atskaitomybės standartus, kurie padės užtikrinti įmonių palyginamumą ir suteiks vienodą informaciją visuomenei. Be to, ja norima suderinti įmonių ilgalaikius sprendimus su ES užsibrėžtais klimato ir tvarumo tikslais, kurie apima tvarumo strategijos ir tikslų išsigryninimą. Tikimasi, kad bus paprasčiau įvertinti įmonių su tvarumu susijusius tikslus ir metinius rezultatus, kurie rodys, kaip įmonė juda tvarumo keliu, ar vykdo savo įsipareigojimus“, – vardija „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

Jis taip pat pabrėžia, kad investuotojams tai bus puiki galimybė susipažinti su įmonės klimato kaitos rizikos valdymu, pamatyti, kokias galimybes bendrovė randa pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos.

„Labai tikėtina, kad ši informacija padės nukreipti kapitalą į tokias įmones, kurios yra progresyvesnės tvarumo atžvilgiu“, – sako specialistas.

„Tvari Lietuva“ pašnekovas pabrėžia, kad pačios įmonės galės įsivertinti tvarumo naudą, materialumą ir reikšmę visose veiklos srityse. „Jos supras ne tik, kokią neigiamą įtaką įmonės veikla daro tvarumui, ypač klimato kaitai, bet ir kokią įtaką klimato kaita daro ar gali daryti jų finansams. Tai padės įsivertinti tiek fizinę, tiek pereinamojo laikotarpio riziką“, – įžvalgomis dalijasi A. Rutkauskas.

Savo ruožtu tvarumo ir komunikacijos ekspertas, įmonės „Kuras ir partneriai“ vadovas Donatas Kuras įmonėms tvarumo ataskaitas rekomenduoja vertinti ir kaip tam tikrą komunikacijos įrankį – galimybę pasakoti apie savo veiklos tvarumą suinteresuotoms auditorijoms.

Galimi iššūkiai

D. Kuras sako, kad vienas iš didžiausių iššūkių, galinčių kilti įmonėms, rengiant tvarumo ataskaitas, neabejotinai yra su tvarumu susijusių duomenų trūkumas.

„Daug su tvarumu, reikšmingais poveikiais susijusių duomenų įmonės dar nerenka. Dėl to dabar yra tas laikas, kai 2026 m. ataskaitą turėsiančios parengti bendrovės privalo pradėti parengiamuosius darbus – šiemet identifikuoti savo poveikius, atlikti dvejopo reikšmingumo vertinimą ir susižinoti, kuriuos rodiklius turės raportuoti, kad nuo kitų metų pradžios galėtų rinkti atitinkamus duomenis ir 2026 m. pateikti juos ataskaitoje“, – patikslina iniciatyvos „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

SEB banko Tvarumo skyriaus vadovas A. Rutkauskas priduria, kad kitas, su tvarumo ataskaitų teikimu susijęs iššūkis, yra žinių ir kompetencijų trūkumas.

„Tvarumo ataskaitoms parengti reikės daugelio įmonės vadovų įsitraukimo ir specialistų, kurie turi žinių ne tik apie tvarumą, bet ir apie kitų verslo sektorių, kurioje įmonė veikia, specifiką“, – tikina jis.

Anot specialisto, problemų gali kelti ir naujos bei neplanuotos sąnaudos.

„Tikėtina, kad daugelis įmonių gali pavėluoti tinkamai pasiruošti teikti ataskaitas, dėl to gali kilti iššūkių, susijusių ne tik su įmonės projektų komandos subūrimu viduje, būtinų duomenų surinkimu, bet ir išorės ekspertų, kurie padėtų paruošti ataskaitą, suradimu“, – teigia A. Rutkauskas.

Savo ruožtu D. Kuras patikina, kad laimės tos bendrovės, kurios pradės ruoštis raportavimui kuo anksčiau.

Kokios pasekmės laukia, jei ataskaitos bus paruoštos netinkamai ar ne laiku

Tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovas Dainius Pupkevičius sako, kad ES nuo 2025 m. pradžios ataskaitas turės rengti 50 000 ES registruotų įmonių.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojo, tvarumo eksperto dr. Jonathano Boydo vertinimu, Lietuvoje BTAD direktyva palies keletą šimtų verslų.

D. Pupkevičius atkreipia dėmesį, kad nors kai kurie didieji Lietuvos verslai jau keletą metų investuoja į su tvarumu susijusius sprendimus, vis dėlto teikti tvarumo ataskaitas ruošiamasi nepakankamai.

„9 iš 10 įmonių akcininkų šiandien vis dar ramina save, kad atsiradus įpareigojimams atskaitomybei, vyr. finansininkas prie ataskaitos pasėdės du vakarus ilgiau ir parašys. Žinoma, realybėje visa tai atrodys kitaip“, – tikina jis.

Savo ruožtu J. Boydas pabrėžia, kad nors Lietuvoje bus daug tokių įmonių, kurios nepasieks ribos, kai jau privalės teikti ataskaitas tiesiogiai, BTAD pokyčiai palies ir jas.

„Analitikai prognozuoja, kad bus didžiulis „raibulių“ efektas – tai yra, bus tikimasi, kad mažesnės įmonės, kurios tiekia arba palaiko verslo ryšius su didesnėmis, prisidėtų prie didesnių įmonių ataskaitų. Trumpai tariant, naujosios ataskaitos greitai taps tokios pat įprastos ir reikalingos, kaip ir finansinės“, – sako jis.

Tvarumo ekspertas taip pat pabrėžia, kad Lietuvos įmonėms šioje srityje reikėtų paskubėti.

„Įsivaizduokite, jei neturėtumėte jokių finansinių dokumentų, jokių finansinių procesų, neturėtumėte nei buhalterių, nei finansų direktoriaus ir aš jums pasakyčiau, kad po dvejų metų turėsite staiga pateikti patikimus finansinius dokumentus ir kad jūsų laukia išsamus išorinis patikrinimas, kitaip tariant, trečiųjų šalių auditai. Supanikuotumėte, tiesa? Manau, kad čia panaši situacija. Didžioji dauguma Lietuvos įmonių tiesiog nėra pasiruošusios BTAD“, – teigia J. Boydas.

„Parengti tokią ataskaitą nėra lengva, tai daug laiko reikalaujantis, išsamus, tikslus, ekspertinis darbas“, – priduria jis. Tvarumo ekspertas tikina, kad Lietuvos įmonėms reikia pradėti ruoštis jau dabar. „Išsiaiškinkite, ar jūsų organizacija siekia ataskaitų teikimo slenkstį. Domėkitės, kokių tvarumo kompetencijų jau turi jūsų darbuotojai. Apmokykite savo komandą. Pasikonsultuokite su teisinėmis ir reglamentų komandomis. Jei reikia, susiraskite gerą konsultantą, bet, kad ir ką darytumėte, neignoruokite būsimų pokyčių, – ruoškitės jiems“, – J. Boydas.

Savo ruožtu D. Pupkevičius pažymi, kad įmonių, kurios neparuoš tokių tvarumo ataskaitų, kokias parengti įpareigoja ES, lauks ir tiesioginės, ir netiesioginės pasekmės.

„Tiesiogiai bus taikomos Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos, o netiesiogiai gali kilti finansavimo, turto draudimo kaštai, ilgiuoju periodu atsirasti turto netekčių dėl nesuvaldytų klimato kaitos rizikos veiksnių“, – patikslina „KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovas.

Tvarumo ataskaitos svarbios ne tik pačioms įmonėms, bet ir finansų sektoriui

Lietuvos bankas informuoja, kad su tvarumu susijusios informacijos atskleidimas yra labai svarbus veiksnys tvarių finansų sistemoje.

Tuo ne tik prisidedama prie investuotojų apsaugos didinimo, mažinama ekomanipuliavimo rizika rinkoje, bet ir atveriamos naujos perspektyvos tvariam verslui: tokias įmones labiau pastebi ir vertina investuotojai, didėja konkurencingumas ES rinkose.

Savo ruožtu SEB banko Tvarumo skyriaus vadovas A. Rutkauskas priduria, kad bankas vertina įmonių tvarumą tam, jog galėtų kokybiškai valdyti su tvarumu susijusią riziką, atitikti galiojančius reguliavimo reikalavimus ir suinteresuotų šalių lūkesčius, taip pat nukreipti kapitalą į tuos sektorius, kur ES tvarumo tikslai būtų įgyvendinti greičiau.

„Be to, įmonės, rinkdamos ir teikdamos duomenis apie savo veiklos tvarumą, pačios daugiau žinos ne tik apie daromą neigiamą įtaką aplinkai, bet ir atras įvairią riziką, kylančią dėl fizinių klimato kaitos ir pereinamojo laikotarpio pokyčių, todėl galės šią riziką geriau suvaldyti. Suprantama, tai padės sklandžiau ir greičiau įgyvendinti įmonių vertinimo procesą“, – pabrėžia jis.

Specialistas taip pat priduria, kad su tvarumu susijusią verslo riziką finansinės institucijos dažniausiai vertina analizuodamos kiekybinius ir kokybinius duomenis.

„Riziką skirstome į dvi kategorijas: fizinė klimato kaitos ir pereinamojo laikotarpio rizika, pavyzdžiui, reguliavimo pasikeitimai, nauji teisės aktai, vartotojų lūkesčių kaita, reputacinė rizika ir kita. Iš kokybinių duomenų dėmesį kreipiame į įmonės tvarumo strategiją, tikslus, vidinę politiką, susijusią su aplinkosaugos, socialinės gerovės ir geros valdysenos principais. Iš kiekybinių duomenų, vertiname tokius rodiklius, kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, jų intensyvumas, iškastinio kuro naudojimas, taip pat NT pastatų energinį efektyvumą ir daug kitų rodiklių, kurie priklauso nuo to, kokią veiklą įmonė vykdo“, – pasakoja A. Rutkauskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad pagrindinis iššūkis bankams ir finansų sektoriui yra įsivertinti įmonių tvarumą, jų ambicingus planus ir progresą šioje srityje dėl labai ribotų patikimų duomenų.

„Finansų institucijos išties laukia BTAD direktyvos, nes įmonės savo metinėse tvarumo ataskaitose struktūrizuotu ir standartizuotu būdu pateiks informaciją, būtiną įsivertinti riziką ir naujas galimybes, susijusias su tvarumu, ypač perėjimo prie mažai anglies dioksido išskiriančios visuomenės ir ekonomikos“, – sako specialistas.

A. Rutkauskas: pokytis labiau primena maratono bėgimą, o ne sprintą

SEB banko Tvarumo skyriaus vadovas taip pat primena, kad ES kelia ambicingus klimato kaitos švelninimo tikslus.

„Paryžiaus susitarimas įpareigoja mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Europos žaliasis kursas, kurio dalis yra ir BTAD, siekia užtikrinti tvarią ekonomiką, Gamtos atkūrimo reglamentas valstybes nares įpareigoja atkurti nualintas ekosistemas bei siekti ES klimato ir biologinės įvairovės tikslų“, – įvardija jis.

„ES siekia sukurti tokią ekonomiką, kurios augimas būtų atskirtas nuo per didelio išteklių naudojimo, o iki 2050-ųjų būtų neutralizuotas Europos poveikis klimatui. Nors laikas tikslų įgyvendinimui atrodo labai ilgas, reikia įvertinti, kad kalbama apie milžinišką pramonės, energetikos ir visų kitų verslų transformaciją. Didžiausia atsakomybė atitenka valstybėms narėms ir verslui – būtent jie turi daugiausia įtakos šiems tikslams įgyvendinti“, – patikina A. Rutkauskas.

Anot jo, galima drąsiai teigti, kad nėra verslo, kuris šiuo metu yra 100 proc. tvarus.

„Tikrojo tvarumo siekis – ilga kelionė. Vertinant įmones per šią prizmę reikia įsivertinti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius verslo tikslus ir sekti konkrečius veiksmus, kurie parodytų, jog verslas tikrai keičiasi ir įtraukia tvarumą į svarbiausius procesus, produktus ar paslaugas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į įmonės veiklos sritį, galimai jos daromą įtaką klimato kaitai (materialumą), aplinkosaugai ar socialinei gerovei“, – pabrėžia „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

„Ar įmonė įsivertino savo galimą poveikį aplinkai? Ar ji turi su tvarumu susietą strategiją ir veiksmų planą? Ar įmonė atsakingai integruoja tvarumą į svarbiausius procesus, produktus ir paslaugas? Pavyzdžiui, jeigu keičia tik produkto pakuotę, bet nekreipia dėmesio į kitus dar svarbesnius produkto gamybos procesus, tai nėra tvaru. Taip pat ar įmonė sertifikuoja savo produktus tarptautiniu mastu? Pavyzdžiui, pripažintu tvarumo ir ekologiškumo ženklu „EU Ecolabel“. Be to, kokių tikslų įmonė siekia norėdama judėti tvarumo keliu? Ar tie tikslai pamatuojami, ar yra aiški, moksliškai pagrįsta, ambicija mažinti savo daromą poveikį? Ir galiausiai, kokius konkrečius veiksmus įmonė daro judėdama tvarumo link“, – kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar įmonė iš tiesų yra tvari, įvardija specialistas.

Anot jo, taip pat svarbu atsiminti, kad verslo transformacijai tvarumo link reikia ilgalaikių pastangų.

„Šis pokytis labiau primena maratono bėgimą, o ne sprintą, ir tam būtina tinkamai pasirengti bei skirti nuolatinį dėmesį“, – akcentuoja A. Rutkauskas.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.