Ar šių profesijų atstovams gyvybės, sveikatos, nelaimingų atsitikimų draudimas yra reikalingas labiau nei kitiems žmonėms?
Pareigūnų profesinė sąjunga apdraudė visus savo narius
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas yra vienas iš didžiausių profesinių susivienijimų Lietuvoje. Šiuo metu jis vienija beveik 4 tūkst. policijos, sienos apsaugos, muitinės, aplinkosaugos pareigūnų, ugniagesių gelbėtojų, valstybės tarnautojų.
Jau ketverius metus, nuo 2020 m., NPPSS visus savo narius draudžia asmens draudimu, padengiančiu nelaimingų atsitikimų išlaidas.
„Visi mūsų nariai nuo pat pirmos narystės dienos apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, kritinių, infekcinių bei papildomų ligų. Šį draudimo apsauga galioja traumoms ir nelaimingiems atsitikimams, patirtiems tarnybos ir ne tarnybos metu, Lietuvoje ar bet kurioje kitoje pasaulio šalyje“, – pasakoja NPPSS atstovas Jevgenijus Amelinas.
Anot jo, pavojai bei rizikos, tykančios statutinių pareigūnų kasdienėje jų tarnyboje, ir buvo tas veiksnys, paskatinęs organizaciją ieškoti būdų apdrausti savo narius.
„Deja, pačios statutinės įstaigos kol kas neturi galimybių tokiu ar gyvybės draudimu su papildomomis apsaugomis aprūpinti pareigūnų. Todėl šios misijos ėmėmės mes – profesinė sąjunga. Padaryti tai mums leidžia ir mūsų narių, kitų žmonių parama. Draudimui įsigyti kasmet naudojame paramos, kurios sulaukiame kasmetinio pajamų deklaravimo metu, lėšas“, – sako J. Amelinas.
Paklaustas ar dažnai organizacijos nariai pasinaudoja šiuo draudimu, J. Amelinas atsako – pakankamai.
„Tikrai pakankamai dažnai. Vien pernai turėjome apie 100 draudiminių įvykių. Daugiausia jų buvo susiję įvairiomis traumomis – lūžiais, išnirimais. Taip pat buvo kritinių ligų atvejų. Paskutiniais metais ypač išaugo infekcinių susirgimų, tokių kaip, pavyzdžiui, Laimo liga, atvejų. Džiaugiuosi tuo, kad per visus ketverius metus mums kol kas pavyko išvengti fatališkų baigčų, – vardina NPPSS atstovas.
Dar vienas svarbus aspektas – profesinės sąjungos nariai tokiomis pačiomis sąlygos gali apdrausti ir savo artimuosius. „Maždaug trečdalis mūsų žmonių tokiu pat draudimu yra apdraudę ir savo šeimos narius“, – sako J. Amelinas.
„Mes suprantame ir matome pavojus, su kuriais kasdien susiduria mūsų nariai. Iš tiesų džiaugiamės prieš ketverius metus priimtu sprendimu drausti savo narius. Tuo smarkiai išsiskiriame iš kitų Lietuvos profesinių organizacijų. Ateityje ieškosime būdų ir galimybių dar labiau didinti narių draudiminę apsaugą“.
Rimgaudas Staigis, „Compensa Life“ Produkto vystymo ir rizikos vertinimo skyriaus vadovas
Žmogaus profesija arba, tiksliau, veikla (kaip ir pomėgiai bei sveikatos būklė), gyvybės draudime susijusi su rizikingumu. Asmuo, kurio darbas, pavyzdžiui, administracinis ir žmogus, kuris darbinėje veikloje susiduria su įvairiais pavojais, draudimo prasme yra skirtingo rizikingumo.
Visgi, profesija ir darbinė veikla neturi turėti įtakos apsisprendimui dėl gyvybės draudimo. Jis, kaip finansinis instrumentas, finansinės apsaugos priemonė, reikalingas visiems be išimties. O jau turint jį, galima svarstyti ar yra reikalingos kokios nors kitos papildomos draudimo apsaugos , pavyzdžiui, kritinių ligų draudimas ar nelaimingų atsitikimų draudimas, apimantis mirties dėl nelaimingų atsitikimų draudimą, traumų draudimą ir draudimą dėl per traumą patirto neįgalumo.
Juk gyvybės draudimo esmė yra apsaugoti save ir savo šeimą nuo galimų finansinių nuostolių. Dažnai gyvybės draudimo tikslai susiję su finansine pagalba vaikams aukštojo mokslo studijose, orios senatvės poreikiu, kitais panašiais dalykais. Tačiau ne mažiau svarbu įsivertinti būtinųjų išlaidų, ilgalaikių įsipareigojimų padengimą tais neplanuotais atvejais, kai traumos ar sunkios ligos atveju dirbti nėra galimybės. Tiesiog svarbu suprasti, kad neplanuoti atvejai dažnesni tų profesijų atstovams, kurie dirba rizikingesnį, pavojingesnį darbą. Bendrąja prasme žmonėms neturi kilti klausimas „Ar draustis?“. Jį turėtų pakeisti klausimas „Kaip nepavėluoti apsidrausti?“.
