Toks Generalinės prokuratūros prokuroro veiksmas tapo tikra staigmena dėl savo namų išsaugojimo kovojantiems Juodkrantės gyventojams. Apie jį jie sužinojo tik iš žiniasklaidos.
Nustebino ir įvardyta suma. Teisėsaugininkai mano, kad žmonėms už jų nekilnojamąjį turtą turėtų būti sumokėta ne tiek, kiek jis vertas dabar, o tiek, kiek jis kainavo 2006 metais.
Tuo tarpu Neringos savivaldybė tikina, kad Temidei patenkinus prokuroro prašymą, ji paprasčiausiai gali tapti nemoki. Tuo labiau kad dar nebaigė atlyginti žalos, priteistos už žuvies restorano Juodkrantėje nugriovimą.
Generalinės prokuratūros prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu septynių asmenų naudai solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės priteisti 923 030,43 euro.
Neliko tik restorano
Klaipėdos apygardos teismas 2009 metų balandžio 10 dienos sprendimu tenkino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį.
Neteisėtais ir negaliojančiais pripažino Neringos savivaldybės tarybos 2002 metų sprendimą, kuriuo patvirtintas sklypo, esančio Juodkrantėje, L.Rėzos g. 1A, detalus planas, 2004 metais minėtos Savivaldybės išduotą statybos leidimą statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius, kitus Neringos savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintus dokumentus, kuriais remiantis vykdytos statybos ir rekonstrukcijos minėtoje teritorijoje.
Taip pat teismas pripažino negaliojančiomis 2004 m. ir 2006 m. sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis ir taikė restituciją natūra.
Įpareigojo statytoją – bendrovę Verslo investicijų projektų centrą – atlyginti fiziniams asmenims jų sumokėtas sumas už įsigytą turtą.
Teismas taip pat įpareigojo statytojus per 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiame sklype esančius du jachtininkų viešbučius ir žuvų restoraną.
2013 m. gegužės mėnesį teismo sprendimas dėl žuvų restorano nugriovimo įvykdytas, tačiau dėl jachtininkų viešbučių nugriovimo iki šiol nėra įvykdytas.
Negali griauti
Šioje byloje sprendimo vykdymo tvarką Klaipėdos apygardos teismas pakeitė 2020 m. gruodžio mėnesį.
Nutartimi pažymėta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri perėmė bankrutuojančios bendrovės Verslo investicijų projektų centro pareigas nugriauti jachtininkų viešbučius, tai padaryti galės tik po to, kai griaunamuose statiniuose nebegyvens būstus įsigiję minėti asmenys.
Bus sumokėtos teismo sprendimu priteistos lėšos ir išspręstas gyventojų iškeldinimo klausimas.
Vilniaus apygardos teismo 2022 metų vasario viduryje priimtu sprendimu bendrovė Verslo investicijų projektų centras pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš juridinių asmenų registro.
Remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2009 metų sprendimu, iš šios bendrovės būstus įsigijusiems juodkrantiškiams liko neatlyginta 923 030,43 euro suma.
Generalinės prokuratūros teigimu, jeigu likviduoto skolininko (bendrovės Verslo investicijų projektų centro) prievolė pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. civilinėje byloje priimtą sprendimą sumokėti priteistas lėšas gyventojams nebus įvykdyta, jokie tolesni vykdymo proceso veiksmai yra negalimi.
„Tai leidžia daryti išvadą, jog teismo sprendimas tokiu atveju negali būti įvykdytas“, – patiko Generalinė prokuratūra.
Viešasis interesas
Pasak prokurorų, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. įsiteisėjusio sprendimo, priimto pagal prokuroro ieškinį ginant viešąjį interesą dėl Kuršių nerijos kaip kultūrinio kraštovaizdžio, įrašyto į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą, išsaugojimo, įvykdymas yra viešasis interesas.
„Tai, kad įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, savo jurisprudencijoje yra ne kartą pabrėžęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas“, – teigia Generalinė prokuratūra.
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad konkrečiu atveju Juodkrantės gyventojams neužkirstas kelias, pasibaigus bendrovės Verslo investicijų projektų centro bankroto procesui, prašyti nuostolių atlyginimo iš kaltų asmenų tuo atveju, jeigu jų finansinis reikalavimas bankroto byloje nebūtų patenkintas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėtose administracinėse bylose jau konstatavo, kad šioje situacijoje kaltais asmenimis yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, bei Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos.
Generalinės prokuratūros prokuroras siekdamas, kad sprendimas civilinėje byloje, inicijuotoje generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, dėl Kuršių nerijos kaip kultūrinio kraštovaizdžio, įrašyto į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą, išsaugojimo, būtų įvykdytas ir taip realiai būtų apgintas viešasis interesas, ir kreipėsi į teismą su prašymu dėl žalos, beveik 1 mln. eurų, atlyginimo septyniems turto savininkams.
Nieko nežinojo
Viename iš nelegaliu pripažintu ir nugriauti pasmerktame name gyvenanti Salomėja Rubinienė patikino, jog apie tokį prokurorų sprendimą nieko nežinojo.
„Su mumis ne tik niekas nesitarė, bet ir net neinformavo. Apie šį prašymą sužinojome tik iš žiniasklaidos. Kol nematėme oficialių dokumentų, nieko negalime ir pakomentuoti. Kai su jais susipažinsime, tada ir spręsime, ką daryti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė S.Rubinienė.
Kol kas Juodkrantės gyventojai yra atgavę tik apie trečdalį pinigų, kuriuos sumokėjo už savo namus.
Jie didžiausia kvailyste vadina sprendimą nemažą sumą pervesti bankrutuojančiai bendrovei Verslo investicijų projektų centrui. Vietoje to, kad būtų visiškai atsiskaityta su žmonėmis, valstybės pinigai atiteko bendrovės kreditoriams.
Kad taip ir atsitiks, juodkrantiškiai ne kartą įspėjo, tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio.
„Kadangi restitucija natūra neįvyko, mūsų iškeldinti negali. Aukščiausiasis Teismas aiškiai pasakė, kad kol mums neatiduoti mūsų pinigai, mes savo namuose gyvename teisėtai“, – patikino S.Rubinienė.
Juodkrantiškių teigimu, prokurorų įvardyta suma neatitinka realių dabartinių nekilnojamojo turto kainų. Žmonėms prašoma priteisti sumą, kurią jie už savo būstus sumokėjo 2006 metais.
„Tai yra nesąmonė. Jeigu prireiks išsikraustyti, mes dabar už tokius pinigus nieko nenupirksime. O kur dar žala, kurią patyrėme tiek metų kovodami už savo namus“, – klausė S.Rubinienė.
Mokės visi
Neringos meras Darius Jasaitis taip pat akcentavo, kad didžiausia klaida padaryta pinigus pervedus bankrutuojančiai bendrovei, o ne žmonėms, kurie jai ir sumokėjo už įsigytą būstą.
„Kokio naivumo, kito žodžio nevartosiu, nors ir labai noriu, reikia būti, pinigus priteisti bankrutuojančiai bendrovei, įpareigojant ją atsiskaityti su žmonėmis. Kodėl nepriteista iš karto jiems“, – stebėjosi D.Jasaitis.
Neringos mero teigimu, keistai skamba ir prokurorų žodžiai apie ginamą viešąjį interesą.
„O tie žmonės, kurie sąžiningai suneša savo pinigus į Savivaldybės ir valstybės biudžetus, jau nėra viešasis interesas?
Man, kaip merui, protu nesuvokiama, kad Savivaldybei gali tekti tokio dydžio sumą sumokėti, kai ir taip turime tiek daug problemų. Tuo labiau kad dar dvejus metus už Juodkrantėje nugriautą žuvies restoraną teks mokėti.
Su tokia teisėsauga greitai Savivaldybė taps nemoki.
Nebent valstybė mus išgirs ir paliks Neringai visą gyventojų pajamų mokestį. Tada galėsime sumokėti“, – sakė D.Jasaitis.
Neringos meras stebėjosi, kodėl taip viešąjį interesą dabar užsimoję ginti prokurorai jo ir žmonių negynė tada, kai jiems aiškiai sakyta, kad bankrutuojančiai bendrovei pervesti pinigai juodkrantiškių tikrai nepasieks.
„Visi apie tai žinojo, išskyrus teisėsaugą. O ar dabar pagalvojama, kas bus, jei situacija pasikeis ir galiausiai nuspręs pastatų Juodkrantėje negriauti?“ – retoriškai klausė D.Jasaitis.
Kad buldozeriai Juodkrantėje gali ir nepasirodyti, namus išsaugoti norintiems juodkrantiškiam vilties suteikia Preilos pavyzdys.
„Vakarų ekspresas“ rašė, kad neseniai baigta įgyvendinti prieš dešimt metų Temidės patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp Neringos savivaldybės, bendrovės „Preilos uostas“ ir kitų suinteresuotų šalių.
Ja oficialiai užbaigtas ginčas dėl garsiojo Preilos botelio, kurio nušlavimui nuo Kuršių marių pakrantės startas duotas kone prieš du dešimtmečius.
Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, atsirado galimybė neteisėtais pripažintų pastatų savininkams šiuos statinius įteisinti.
